2016 metų pradžioje Lietuvos būsto rinka vėl spurtavo - visuose šalies regionuose stebimas išaugęs būsto rinkos aktyvumas, kylančios pardavimo ir nuomos kainos bei sparčiai augančios skolinimosi apimtys. „Ober-Haus“ duomenimis, per pirmąjį šių metų ketvirtį butų kainos Vilniuje augo 1,3 proc., Kaune – 0,7 proc., Klaipėdoje – 0,4 proc., Šiauliuose – 1,2 proc. ir Panevėžyje – 1,1 proc. O VĮ Registrų centro duomenimis, per pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuvoje sudaryta 24 proc. daugiau butų pirkimo-pardavimo sandorių, palyginti su 2015 metų tuo pačiu laikotarpiu.
Be to, per pirmąjį šių metų ketvirtį penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose tiesiogiai iš statytojų buvo nupirkta arba rezervuota 1 336 naujos statybos butai jau pastatytuose ir statomuose daugiabučiuose namuose (t.y. 21 proc. daugiau nei jų buvo realizuota per 2015 metų IV ketvirtį ir net 61 proc. daugiau nei 2015 metų I ketvirtį).
Tikėtina, kad augant investuotojų skaičiui, skirtumas tarp nuomos ir pardavimo kainų turėtų mažėti, kas lems ir mažėjančią investicinę grąžą iš nuomos. Be to, dalis esamų nuomininkų palieka arba paliks šią rinką tapdami būsto savininkais – įsigydami nuosavą būstą. Todėl vargu, ar ateityje būsto nuomos pelningumas bus didesnis nei yra šiuo metu.

SEB banko būsto kainų lūkesčių rodiklis rodo, kad šių metų kovą daugiau negu pusė (52 proc.) respondentų manė, kad būstas per artimiausius dvylika mėnesių brangs, 11 proc. - kad pigs, 26 proc. - kad kainos nesikeis.Pasak SEB banko šeimos finansų ekspertės Julitos Varanauskienės, didesnių būsto kainų lūkesčius galima sieti su bendrais geresniais lūkesčiais (žmonės laukia geresnės finansinės padėties, didesnių arba bent stabilių pajamų). Būsto kainų kilimo Lietuvoje per ateinančius 12 mėnesių kiek dažniau tikisi kaimų ir mažesnių miestų gyventojai (58 proc.), o didmiesčių gyventojai dažniau negu kiti nurodo, kad būsto kainos liks tokios pat (30 proc.).
Apklausoje dalyvavo 1 037 Lietuvos gyventojai iš 122 vietovių, kurių amžius 15-74 m.

Daugiau skaitykite: http://www.delfi.lt/verslas/nekilnojamas-turtas/seb-kas-antras-lietuvos-gyventojas-tikisi-busto-kainu-augimo.d?id=71028402

Keramikų gatvė – ketvirtoji nelaimingųjų sąraše. Jos gyventojai surašė 121 skirtingo pobūdžio skundą.
Rinktinės gatvė Žirmūnuose, kuri yra penktoji (108 skundai), garsi šiukšlių istorijomis.
Šeštoji – Tuskulėnų gatvė (98 nusiskundimai). 
Toliau sąraše – Apkasų gatvė (85 skundai), Ateities gatvė (77), Šv.Stepono gatvė (61) ir Rytų gatvės (57 skundai).

Remiantis Europos Komisijos 2015 metų atlikto „Eurobarometro“ tyrimo „Europos miestų gyvenimo kokybės vertinimas“ rezultatais, bendras pasitenkinimo rodiklis tarp Vilniaus gyventojų siekia net 98 procentus ir yra vienas didžiausių Europoje. „Eurobarometras“ miestuoe tyrė užimtumo galimybes, miesto transportą, aplinkosaugą, kultūros, švietimo, sveikatos apsaugą.

Daugiau skaitykite: http://bustas.lrytas.lt/nekilnojamasis-turtas/perkunkiemis-nelaimingiausiu-vilnieciu-rajonas.htm?foto=2