„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2022 metų birželio mėnesio reikšmė išaugo 2,9 proc. (2022 metų gegužę buvo fiksuojamas 1,7 proc. augimas). Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių augo 21,2 proc. Palyginimui, 2022 metų gegužę metinis augimas siekė 20,1 proc., rašoma pranešime spaudai.Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/verslas/nekilnojamas-turtas/kokybisko-busto-kainos-salyje-pasieke-rekordines-aukstumas.d?id=90733653
.JPG)
„Luminor“ banko užsakyta Baltijos šalių didžiųjų miestų gyventojų apklausa parodė, kad rinkdamiesi būstą jie gana kategoriški – beveik du trečdaliai apklaustųjų rinkdamiesi būstą užmiestyje norėtų arba gyventi šalia Vilniaus, Rygos ar Talino, arba nuošaliame kaime. Visose trijose šalyse tik apie 20 proc. norėtų apsigyventi mažesniuose regionų miestuose.
Seimas pritarė siūlymui Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatyme įtvirtinti papildymą, kuriuo keičiasi tvarka, kuriose vietovėse bus galima įsigyti būstą su valstybės paskata. 
Seimo nariai nusiteikę neapmokestinamąją nekilnojamojo turto (NT) mokesčio ribą nuleisti iki 150 tūkst. eurų. Šiuo metu ji siekia 220 tūkst. eurų..PNG)
Pirmąjį šių metų ketvirtį šalyje būstui įsigyti buvo išleista apie 440 mln. eurų, arba 15,6 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu, bet 15,2 proc. mažiau nei ankstesnįjį ketvirtį, t. y. pernai spalio-gruodžio mėnesiais.
Ar pigios paskolos ir brangstantis nekilnojamasis turtas atneša dar vieną krizę? Kiek dar šiemet brangs butai ir kada baigsis pigių paskolų dalybos?
Atsigaunantis Kaunas neretai lygiuojasi ir konkuruoja su Vilniumi, tačiau specialistai teigia, kad tai nėra visiškai teisingas požiūris. Lietuvos banko valdybos narys Tomas Garbaravičius teigia, kad ekonominiai Kauno rodikliai yra kur kas artimesni Klaipėdai, o Vilnius yra gerokai toliau priekyje..jpg)
Prieš ketverius metus Vilniaus Ozo trikampyje apartamentais pavadintą butą įsigijusi Paulina džiaugėsi, kad pavyko gauti pigesnį būstą naujos statybos name. Po dviejų metų naujoji savininkė gavo laišką iš Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) su prašymų sumokėti nekilnojamojo turto mokestį (NTM), nes gyvena viešbučio paskirties patalpose.
Premjeras Saulius Skvernelis teigia, kad Vyriausybės parengti mokesčių reformos pasiūlymai subalansuoti, o visuotiniam nekilnojamojo turto (NT) mokesčiui įvesti dabar nėra tinkamas metas.
Kai kurios jaunos bei daugiavaikės šeimos ir žmonės su negalia šiemet galės gauti 14,95 mln. eurų valstybės kompensuojamų būsto paskolų.
Nekilnojamojo turto (NT) plėtotojų lūkesčiai šiemet išlieka teigiami, o patraukliausiu NT plėtrai įvardijamas būsto sektorius, rodo penktą kartą Lietuvoje apskaičiuotas nekilnojamojo turto lūkesčių indeksas. Skalėje nuo 0 iki 100 apskaičiuota indekso reikšmė 2018 metams siekia 66 punktus. Lyginant su 2017-aisiais reikšmė mažėjo 3 punktais ir vis dar gerokai viršija 50 punktų ribą, skiriančią verslo plėtrą nuo recesijos. Šiemet patraukliausiu turtu 37 proc. rinkos dalyvių įvardija gyvenamąjį turtą. Praėjusiais metais didžioji dalis (51 proc.) respondentų tokiu laikė komercinį turtą, šiemet tokių buvo 34 procentai. Plėtotojai prognozuoja, jog šiemet patraukliausi rinkoje bus būstai, kainuojantys 60-90 tūkst. eurų. Jų skaičiavimais, šiemet apie 20 proc. būstų bus parduodama investicijai.
Daugiau nei pusė lietuvių, imančių būsto kreditą, tai daro pirmame pasitaikiusiame banke ir savo noru netenka galimybės paskolą gauti geresnėmis sąlygomis. Taip LRT.lt sako asmeninių finansų ekspertė Odeta Bložienė bei finansinių technologijų įmonės „Finpass“ direktorius Justinas Kaminskas. Jo teigimu, net ir, rodos, nedidelis palūkanų skirtumas gali lemti kelių tūkstančių eurų praradimą. Kreditų biuro „Creditinfo“ duomenimis, net 61 proc. lietuvių būsto kreditą ima pirmame pasitaikiusiame banke, nepateikę paraiškų ir nepasidomėję sąlygomis kituose.
Seimas antradienį svarstys, ar imtis siūlymo nuo 2018 metų liepos apmokestinti daugiau nekilnojamojo turto.
2017 m. liepos 1 d. įsigalioja Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatyme įtvirtinti būsto paskolų pasiūlymų teikimo, sutarčių sudarymo sąlygų, sutarties nutraukimo ir kiti reikalavimai, rašoma Lietuvos banko pranešime spaudai.
Ne vieną kartą susiduriau su klientų, draugų, pažystamų susidomėjimu iš varžytinių parduodamu turtu. Todėl nusprendžiau pasidalinti mintimis ir sva.JPG)
Po poros metų paskolų palūkanos gali padidėti, dėl to ketinantys skolintis pinigų ir už juos pirkti naują būstą turėtų gerai įvertinti savo galimybes. Priešingu atveju, gyventojams gali kilti mokumo problemų. DELFI konferencijoje dalyvavęs Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas įsitikinęs, kad kol kas didesnių problemų šalies nekilnojamojo turto rinkoje nėra, nors situacija ir kaista. Jis nemano, kad dabartiniai NT pirkėjai už jį permoka: „Mūsų skaičiavimai rodo, kad stebėti situaciją NT rinkoje reikia, tačiau mes negalime kalbėti apie burbulo situaciją. Nemanau, kad šiandien būstas ir apskritai nekilnojamasis turtas yra pervertintas. Bet jei lygintume dabartinę situaciją su ta, kuri buvo prieš metus, tai temperatūra yra šiek tiek pakilusi. Kaip sakė vienas mano kolega, kalbame apie kokius 37 laipsnius kūno temperatūros“.
Vis daugiau gyventojų įsigyja butą nuomai. Žurnalas „Investuok“ aiškinasi - kas naudingiau: įsigyti verslo liudijimą ar tiesiog deklaruoti pajamas ir sumokėti GPM..jpg)
Būsto kainos Lietuvoje ir toliau auga, tačiau augimas išlieka nuosaikus, o kalbėti apie burbulą nėra jokio pagrindo. Statistikos departamento duomenimis, pirmoje šių metų pusėje būsto kainos augo 3,4 proc., o tai yra gerokai mažiau nei augo vidutinis atlyginimas. Šiuo metu gyvenamojo nekilnojamojo turto (NT) kainos Lietuvoje siekia maždaug 2006 m. lygį, nors atlyginimai nuo 2006 m. yra paaugę daugiau kaip pusantro karto. Tai reiškia, kad tiek pat yra išaugęs ir būsto įperkamumas. Apskritai, šiuo metu būsto įperkamumas yra aukščiausiame lygyje nuo 1995 m., kai pradėta fiksuoti statistika. Tuo tarpu būsto nuomos kainos auga gerokai greičiau. Praėjusiais metais jos Lietuvoje vidutiniškai augo beveik penktadaliu, o pirmoje šių metų pusėje augimas siekė dar 16 proc. Atsižvelgiant į tai, kad atlyginimai Lietuvoje šiemet auga kiek daugiau nei 7 proc., tai reiškia, kad būsto nuomos įperkamumas smarkiai krenta.
Senbuviai baiminasi, naujakuriai džiūgauja. Maždaug taip vilniečiai vertina sparčiai besiplečiančius miesto rajonus. Nekilnojamojo turto specialistai teigia, jog plėtra didina būsto vertę, tačiau pripažįsta, jog ji turi ir trūkumų. Naujų būstų projektų sostinėje – per šimtą, tačiau daugiausia plėtotojų ir pirkėjų dėmesio sulaukia keli miesto rajonai. Tai – Naujamiestis, Pilaitė, Antakalnis, Pašilaičiai ir Baltupiai, šiose vietose statybos tarsi nestoja. „Naujamiestyje per pastaruosius keletą metų įvyko nemažai senų teritorijų konversijų, gamybinės teritorijos buvo išvalytos, o dabar čia plėtojami nauji būsto projektai. Todėl iš pramoninio, šiek tiek neigiamą atspalvį turinčio rajono Naujamiestis tampa vis patrauklesnis. Be to, potencialūs pirkėjai jį dažniausiai įvardija kaip mikrorajoną, kuriame norėtų įsigyti būstą“, – kalbėjo „Inreal“ Investicijų ir analizės departamento vadovas Arnoldas Antanavičius.
Nedidelių, vos keliolikos kvadratinių metrų, butų paklausa pastaruoju metu sparčiai auga.Juos įsigyja jauni žmonės, savo vaikams studentams juos perka tėvai, nusprendę, kad taip geriau negu nuomotis, dar kiti juos įsigyja ketindami nuomoti ir uždirbti. Žurnalas „Investuok“ pasidomėjo, kokios čia galimybės. Iki 2009 m. nebuvo galima statyti mažesnio negu 34 kv. m buto. Bet krizė privertė normatyvų kūrėjus nusileisti ant žemės ir sumažinti normą iki 20 kv. m. Nes reglamentai nepadidina žmonių galimybių, tik suvaržo rinkos pasiūlą. Šiandien pasiūla gana įvairi: nuo įprasto nedidelio vieno kambario buto naujos statybos name ir studijos tipo buto, vadinamojo lofto buvusiuose industriniuose statiniuose iki į butus perdarytų kambarių buvusiuose bendrabučiuose ir negyvenamų patalpų visuomeninės paskirties pastatuose ar net pusrūsiuose įrengtų būstų.
Ar prisimenate žodžius, prieš kelerius metus skambėjusius visuose straipsniuose nekilnojamojo turto tema? „Butai brangs“, – tikino ekspertai. Panaši situacija stebima ir šiuo metu – tiek parduodamo, tiek nuomojamo būsto kainos auga. Tačiau šįkart pakalbėkime ne apie kainų pokyčius ir tendencijas, o apie klausimą, kuris anksčiau ar vėliau iškyla neturintiems nuosavo būsto: nuomotis ar pirkti? Ir kur dėti kablelį sakinyje „nuomotis nereikia pirkti“.
Sudomino
Netrukus studentai sužinos stojimo į aukštąsias mokyklas rezultatus – nemažai jaunuolių teks apsigyventi kitame mieste. Remdamiesi nekilnojamojo turto portalo Aruodas.lt skelbimų statistika apžvelgiame, ką ir už kokią kainą galima išsinuomoti didmiesčiuose. Šiemet butus nuomojančių savininkų lūkesčiai didesni nei pernai – už nuomą prašoma bent keliais procentais didesnės sumos. Šį birželį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais, Vilniuje butų nuomos pasiūlos kainos padidėjo apie 5 proc., Kaune – apie 7 proc., Klaipėdoje augimas siekia 3 proc.
SEB banko būsto kainų lūkesčių rodiklis rodo, kad šių metų birželį 51 proc. respondentų tikėjosi, jog būsto kainos per artimiausius dvylika mėnesių padidės, 9 proc. – kad sumažės, 28 proc. – kad nesikeis. Būsto kainų statistiniai duomenys rodo, kad jos pastaruoju metu auga visgi lėčiau negu gyventojų pajamos. Prieš tris mėnesius, kad būsto kainos didės, manė 51 proc. gyventojų, kad mažės – 11 proc., kad bus tokios pat – 26 procentai. Panašūs gyventojų lūkesčiai, kai pusė ar kiek daugiau negu pusė tikisi būsto kainų kilimo, jau laikosi beveik metus – nuo 2015 metų birželio..jpg)
.PNG)
Nuo 2012 metų užsienio investuotojai kasmet į studentų apartamentus investuoja ne mažiau kaip 6 mlrd. dolerių – neskaitant stambių sandorių. Kodėl ši sritis tokia patraukli? Studentų skaičius visame pasaulyje auga. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos duomenimis, užsienyje besimokančių žmonių skaičius nuo 2 mln. (2000 m.) išaugo iki 4,5 mln. (2012 m.), o iki 2025-ųjų sieks 8 mln. Didelė paklausa lemia mažesnę riziką investuojant į studentų apartamentus nei į nekilnojamąjį turtą. Biurų nuomotojams didelę įtaką daro ekonominė situacija, o gyvenamojo būsto studentams reikia visada – net krizės metais. Be to, pajamos iš nuomojamų studentiškų apartamentų didesnės nei iš įprastų butų, kurie nuomojami ilgam laikui.
.jpg)
Nors administraciniame pastate negali būti nė vieno buto, jau dabar jų pardavinėjama daugiau nei šimtas. Šalia esančio namo gyventojai stebisi: ,,
Per 2015 metus Vilniaus ir Rygos gyventojų, uždirbančių vidutinį darbo užmokestį, galimybės įsigyti naujos statybos būstą padidėjo, nes abiejose šalyse vidutinės dirbančiųjų pajamos augo sparčiau negu vidutinės tokio nekilnojamojo turto kainos. 
Būsimas Vilniaus nacionalinio stadiono koncesininkas galės teritorijoje aplink stadioną statyti ir gyvenamuosius namus