Per daugelį metų dirbant Nekilnojamojo turto sferoje esu supratęs, kad vien turėti gerą objektą nepakanka, reikia žinoti ir kaip jam atrasti tinkamą pirkėją. Tam, kad jį rasti, reikia patraukliai pateikti objektą, padaryti kuo platesnę reklamą ir pritraukus potencialų pirkėją su juo teisingai komunikuoti. Tai geriausiai gali padaryti profesionalas, štai keletas pagrindinių patarimų:

Neteisingai įvertinta būsto kaina

Neteisingai nustatyta kaina, nepritraukia potencialių pirkėjų, Dažnai pardavėjai vedini emocijų užsikelia kainą, o jų vienas iš argumentų, tai kad ateis pirkėjas ir nusiderės tarkim 10000 eur. Bet patirtis rodo, kad teisigai nustatyta kaina gali vienu metu pritraukti nemažai pirkėjų, ko pasekoje pardavėjas jaučiasi užtikrintesnis, ir iš didelio susidomėjimo galima išvengti kainos nuolaidos, gauti aukštesnę kainą, bei greitesnį pardavimą.

Netvarkingi būsto dokumentai

Visada pirmiausia potencialiems savo klientams siūlau susitikti, apžiūrėti turtą, pamatyti jo dokumentus. Matant turtą matau ar jis turi pakitimų, ar jie registruoti. Jei ne, rekomenduoju specialistus kad juos sutvarkytų. Tvarkingi dokumentai nulemia ir greitesnį pardavimą ir pirkėjui nesuteikia dar vienos galimybės derėtis del kainos. 

Netinkama / nepakankama nekilnojamojo turto reklama

Vien skelbimo įdėti nepakanka! Su reklama reikia dirbti, ją tobulinti, analizuoti, investuoti į ją. Nekilnojamojo turto brokeris, dirbantis šį darbą kiekvieną dieną turi nemažai įrankių, kad jūsų turtą greičiau pamatytų potencialus pirkėjas. Kuo daugiau pirkėjų susidomės – tuo brangiau ir greičiau turtą parduosite.

Netinkamai organizuojamos būsto apžiūros

Nesvarbu kokios būklės turtą pardavinėčiau visada akcentuoju tvarką ir švarą, turto pirkimas tai įsivaizdavimas, pajautimas kaip pirkėjas jame įsikurs. Niekada pirmą kartą atvykęs į objektą jo nefotografuoju. Prašau jį paruoši fotosesijai kitam kartui. Taip pat prašau išlaikyti kiek galima jį tokį per apžiūras.Taip pat svarbus bendravimas stilius su pirkėjais. Visada bendrauju korektiškai, stengiuosi prieš apžiūras pasiruoši atsakyti į rūpimus klausimus, jeigu nežinau atsakymo jį pateikiu po apžiūros.

Nepavykusios derybos

Net jei pirkėjas jau ir suinteresuotas turto pirkimu, pardavimas  gali neįvykti ir dėl nesėkmingų derybų. Geras pardavėjas žino, kad sėkmė derybose bus tada, kai jose bus patenkintos abi pusės. Dažniausiai derybos nutrūksta tada, kai jose atsiranda kategoriškumas ir piktos emocijos. Svarbu įsiklausyti į pirkėjo teisingus argumentus, taip sužinosite kitą nuomonę apie jūsų turtą.

IEŠKOTE NT BROKERIO VILNIUJE? SUŽINOKIE SĄLYGAS SUSISIEKĘ SU MANIMI.

SIGITAS VIRKUTIS
861201999

RENKATĖS NT BROKERĮ SAVO TURTO PARDAVIMUI?

Rinkoje nekilnojamojo turto specialistų yra daug, tačiau ne visi nekilnojamojo turto brokeriai yra profesionalai.  Aš – profesionalus, ilgametę patirtį turintis NT brokeris, puikiai išmanantis savo darbą, todėl garantuoju Jums  sklandų jūsų turto pardavimą.

Nekilnojamojo turto brokeriu dirbu nuo 2014 m. kiekvieną dieną, todėl puikiai išmanau rinką ir pardavimo subtilybes, patirtis leidžia turtą parduoti greičiau ir gauti geresnę kainą. Atlieku visas nekilnojamojo turto operacijas, todėl mano klientas gali kreiptis į mane tiek dėl pardavimo ar pirkimo, tiek dėl nuomos.

Dirbu ne vienas, visada bendradarbiauju su kitais nekilnojamojo turto brokeriais, kad paspartinčiau pardavimą. Tai pat bendradarbiauju ir su kitais nekilnojamojo turto specialistais – vertintojais, matininkais, fotografais, architektais, notarais ir kt.

Suteikiu palankiausias paslaugos sutarties sąlygas, komisinį mokestį suderiu atsižvelgianti į objektą. O jį mokate tik po to kai ojektas būna parduotas ir už jį gaunate pinigus. Sutartis komisinis bus bendra paslaugos kaina, nesu PVM mokėtojas, todėl mano paslaugos nėra apmokestinamos papildomais mokesičias. Atsižvelgiant į situaciją sutartį galima pratęst ar nutraukti be didesnių pasekmių.

Organizuoju visą pardavimo procesą, todėl jums reikės tik pateikti dokumentus ir atvykti pas notarą pasirašyti pirkimo - pardavimo sutarties. O jeigu gyvenate užsienyje galiu jus atstovauti pagal įgaliojimą.

IEŠKOTE NT BROKERIO VILNIUJE? SUŽINOKIE SĄLYGAS SUSISIEKĘ SU MANIMI.

SIGITAS VIRKUTIS
861201999

Būsto kainos antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su pirmuoju, padidėjo 5,9 proc., skelbia Statistikos departamentas.
Naujos statybos būstai brango 6,8 proc. Iš jų vienbučiai ir dvibučiai – 7,1 proc., daugiabučiuose namuose – 6,6 procento. Ankstesnės statybos būstai brango 5,5 proc., daugiabučiuose namuose – 6 proc., vienbučiai ir dvibučiai – 4,1 proc. Per metus – antrąjį ketvirtį, palyginti su 2021 metų antruoju ketvirčiu – būsto kainos padidėjo 22,1 procento.

Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/verslas/nekilnojamas-turtas/busto-kainos-per-ketvirti-padidejo-5-9-proc-per-metus-22-1-proc.d?id=91208161

 

„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2022 metų birželio mėnesio reikšmė išaugo 2,9 proc. (2022 metų gegužę buvo fiksuojamas 1,7 proc. augimas). Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių augo 21,2 proc. Palyginimui, 2022 metų gegužę metinis augimas siekė 20,1 proc., rašoma pranešime spaudai.

Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/verslas/nekilnojamas-turtas/kokybisko-busto-kainos-salyje-pasieke-rekordines-aukstumas.d?id=90733653
 

„Luminor“ banko užsakyta Baltijos šalių didžiųjų miestų gyventojų apklausa parodė, kad rinkdamiesi būstą jie gana kategoriški – beveik du trečdaliai apklaustųjų rinkdamiesi būstą užmiestyje norėtų arba gyventi šalia Vilniaus, Rygos ar Talino, arba nuošaliame kaime. Visose trijose šalyse tik apie 20 proc. norėtų apsigyventi mažesniuose regionų miestuose.

Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/verslas/nekilnojamas-turtas/apklausa-baltijos-saliu-gyventojai-noretu-gyventi-salia-sostines-arba-nuosaliame-kaime.d?id=89250883
 

Kalbant apie NT paklausą ir pasiūlą, dažniausiai aptariami naujos statybos būstai. Šešėlyje lieka antrinė rinka (senos statybos butai), tačiau nepelnytai: vien Vilniuje, kuriame apstu naujos statybos būstų, senų butų pardavimas sudaro apie 60 proc. visų butų sandorių, o kituose miestuose, kuriuose pirminė rinka kur kas mažesnė arba jos visai nėra, antrinės rinkos būstų pardavimas dar didesnis, jie išgraibstomi akimirksniu. Kokia yra senos statybos butų patrauklumo paslaptis?
Lietuviai senos statybos butų neišsižada
Vilniečiai, ketinantys pirkti butą, gali jo dairytis pirminėje (naujos statybos) arba antrinėje (senos statybos) rinkose. Tokią prabangą, nors ir kiek mažesnę, turi Klaipėdos, Kauno, dar kelių didesnių Lietuvos miestų gyventojai, tačiau daugelyje regionų aktyviausia yra antrinė NT rinka. Ne išimtis – ir sostinė. 
Skaitykite daugiau: https://delfi.lt/bustas/nt-rinka/article.php?id=85893743

Seimas pritarė siūlymui Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatyme įtvirtinti papildymą, kuriuo keičiasi tvarka, kuriose vietovėse bus galima įsigyti būstą su valstybės paskata. Kaip rašoma pranešime, įstatymo papildymu siekiama išsaugoti teisėtus lūkesčius jaunoms šeimoms, kurios ketino su valstybės pagalba įsigyti būstą regione, sutarė dėl darbo ar jau susirado norimą įsigyti būstą, tačiau pasikeitus kalendoriniams metams ir kartu pasikeitus regiono, kurio teritorijoje buvo numatyta įsigyti būstą, nekilnojamojo turto ploto vieneto normatyvinei vertei, tai tapo neįmanoma. 

Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/verslas/nekilnojamas-turtas/seimas-pakoregavo-tvarka-kur-jaunos-seimos-gales-isigyti-busta-su-valstybes-paskata.d?id=84509027



 

Seimo nariai nusiteikę neapmokestinamąją nekilnojamojo turto (NT) mokesčio ribą nuleisti iki 150 tūkst. eurų. Šiuo metu ji siekia 220 tūkst. eurų.
Antradienį per svarstymą plenariniame posėdyje už tai numatantį projektą balsavo 50 parlamentarų, 17 buvo prieš, 26 susilaikė. Seimo Biudžeto ir finansų komiteto parengtame projekte taip pat siūloma padidinti minimalų mokesčio tarifą. Vietoje 0,3 proc. būtų taikomas 0,5 proc. Šiuo tarifu siūloma apmokestinti gyventojų ir komercinės paskirties turto vertės dalį, viršijančią 150 tūkst. eurų, tačiau neviršijančią 300 tūkst. eurų.
Dabar įstatyme numatoma, kad turto dalis tarp 300 tūkst. ir 500 tūkst. eurų apmokestinama 1 proc. Dalis virš 500 tūkst. eurų apmokestinama 2 proc. Tačiau savivaldybės gali taikyti ir didesnius tarifus.

Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/verslas/nekilnojamas-turtas/didesniam-skaiciui-asmenu-gali-atsirasti-prievole-moketi-nt-mokesti.d?id=82946997


 

Lietuvoje šiemet per tris ketvirčius pirkimo-pardavimo sandoriais perleista beveik 98 tūkst. nekilnojamojo turo (NT) objektų, arba 7 proc. daugiau nei praėjusių metų sausį-rugsėjį (91,7 tūkst.), rodo Registrų centro duomenys.
„Metų pradžia būsto rinkoje pasižymėjo seniai nematytu aktyvumu, tačiau metų viduryje augimo kreivė pakrypo žemyn. Vis dėlto, kaip parodė vėlesni mėnesiai, tai tebuvo laikinas suklupimas, po kurio būsto rinka sugrįžo į tvaraus augimo vėžes“, – sakė Registrų centro Duomenų atvėrimo skyriaus vadovas Paulius Rudzkis. Daugiau kaip pusę visų perleistų NT objektų sudarė žemės sklypai – šiemet savininkus pakeitė iš viso 48,4 tūkst. sklypų, arba 7 proc. daugiau nei pernai per devynis mėnesius (45,1 tūkst. sklypų). Visoje šalyje šiemet savininkus jau pakeitė 26,5 tūkst. butų – 4,5 proc. daugiau nei praėjusių metų tuo pačiu metu (25,3 tūkst.).

Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/verslas/nekilnojamas-turtas/po-laikino-suklupimo-ispudingi-lietuviu-rekordai-butus-perka-lyg-pasele.d?id=82417483

 

„Swedbank“: būsto įperkamumas Vilniuje rekordinis, Kaune – nuosekliai augantis 
Vilniuje būsto įperkamumas buvo rekordinis, Kaune nuosekliai augo, o Klaipėdoje išliko stabilus, rodo „Swedbank“ ekonomistų skaičiuojamas būsto įperkamumo indeksas.
„Mokesčių reforma kilstelėjo atlyginimų, atskaičius mokesčius, augimą į senokai regėtas aukštumas, ir tai turėjo įtakos dideliam būsto įperkamumo šuoliui. Tiesa, žymi atlyginimų augimo dalis tenka pensijų kaupimui, todėl realus būsto perkamosios galios augimas gali būti kiek mažesnis“, − pranešime sako „Swedbank“ vyresnysis ekonomistas Vytenis Šimkus. Pasak „Swedbank“ ekonomisto, Vilniuje per metus sandorių skaičius augo beveik 21 proc., o naujų butų pardavimai išaugo 43 procentais. Naujos statybos būsto dalis pardavimuose ir toliau augo ir viršijo 40 procentų. „Aukšta būsto paklausa ir spartus atlyginimų augimas atsispindėjo ir Vilniaus būsto kainose. Būsto kainos Vilniuje pirmą šių metų ketvirtį vidutiniškai augo 5 proc. per metus ir siekė 1529 eurus už vieną kvadratinį metrą“, − sako V. Šimkus. 

Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/verslas/verslas/swedbank-busto-iperkamumas-vilniuje-rekordinis-kaune-nuosekliai-augantis.d?id=81451775

 

Pirmąjį šių metų ketvirtį šalyje būstui įsigyti buvo išleista apie 440 mln. eurų, arba 15,6 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu, bet 15,2 proc. mažiau nei ankstesnįjį ketvirtį, t. y. pernai spalio-gruodžio mėnesiais.
Didžioji dalis šios sumos išleista įsigyjant senos statybos butus, kurių kainos augo tiek Vilniuje, tiek ir kituose didmiesčiuose, rodo naujausia Registrų centro specialistų išanalizuota nekilnojamojo turto (NT) sandorių statistika.
Beveik pusę visos būsto rinkos apyvartos sudarančiame Vilniuje butų kainų augimas siekė beveik 5 procentus. Naujos statybos butai pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti su pernai sausio-kovo mėnesiais, pabrango 4,6 proc., o palyginti su prieš tai buvusiu ketvirčiu (pernai spalio-gruodžio mėnesiais) - 1,7 proc. ir kainavo vidutiniškai po 1 655,7 euro už kv. metrą, senos statybos butai brango atitinkamai 4,8 proc. ir 6,4 proc. ir kainavo vidutiniškai po 1 450,1 euro už kv. metrą.

Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/verslas/nekilnojamas-turtas/registru-centras-siemet-bustu-parduota-uz-440-mln-euru-brango-seni-butai.d?id=80941393



 

Ar pigios paskolos ir brangstantis nekilnojamasis turtas atneša dar vieną krizę? Kiek dar šiemet brangs butai ir kada baigsis pigių paskolų dalybos?
– Pone Mauricai, ar lietuviai domisi, kokia situacija eurozonoje ir kada pigios paskolos gali gerokai pabrangti? – Galbūt sakyčiau, kad nėra labai didelio savanoriško susidomėjimo, bet atsakingo skolinimosi gairės įpareigoja kiekvieną instituciją praversti vadinamąjį streso testą, kaip keistųsi įmoka už būsto paskolą, jeigu tos palūkanos pakiltų. Žmonės suvokia, kas gali potencialiai nutikti, ar pagal reikalavimus jie būtų pajėgūs vykdyti savo įsipareigojimus. Tendencija tęsiasi, ypač pokriziniu laikotarpiu, žmonės turi pakankamai daug sukaupę savo lėšų. Jie negrindžia savo ateities kažkokiais labai dideliais rožiniais lūkesčiais, bet realiai stebi finansinę situaciją. Kalbant apie skolinimosi rinką, tvarumo yra tikrai daugiau. Sutikime, kad paskolų portfelis auga pakankamai ženkliai, ypatingai nustebino šių metų pradžia.

Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/verslas/nekilnojamas-turtas/ekspertai-to-nemate-daugiau-nei-10-metu-ka-daryti-jeigu-nusprendete-imti-busto-paskola.d?id=80427901

 

Atsigaunantis Kaunas neretai lygiuojasi ir konkuruoja su Vilniumi, tačiau specialistai teigia, kad tai nėra visiškai teisingas požiūris. Lietuvos banko valdybos narys Tomas Garbaravičius teigia, kad ekonominiai Kauno rodikliai yra kur kas artimesni Klaipėdai, o Vilnius yra gerokai toliau priekyje.

Pastebima, kad laikinojoje sostinėje kyla NT kainos, tačiau tai nėra išskirtinis atvejis Lietuvoje. Kita vertus, Kaunas ir Vilnius panašūs dėl žmonių traukos. „Kaune kainos kyla. Kyla sparčiau nei Vilniuje, bet ne taip sparčiai kaip kituose miestuose. Lūkesčiai yra dideli, susiję daugiausiai su investicijomis, su LEZ plėtra, su užsienio įmonėmis. Be to, Kaunas turi universitetus, turi jaunus žmones, kurie atvažiuoja. Kaunas kaip ir Vilnius – vyksta vidinė migracija. Šie miestai traukia žmones iš kitų regionų. Ateina tiek žmonės, tiek investicijos“, - teigia T. Garbaravičius.

Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/verslas/nekilnojamas-turtas/patarimas-kaunui-neuzmigti-ant-lauru-o-pasivyti-vilniu-nt-srityje-sansu-mazai.d?id=79725069
 

Prieš ketverius metus Vilniaus Ozo trikampyje apartamentais pavadintą butą įsigijusi Paulina džiaugėsi, kad pavyko gauti pigesnį būstą naujos statybos name. Po dviejų metų naujoji savininkė gavo laišką iš Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) su prašymų sumokėti nekilnojamojo turto mokestį (NTM), nes gyvena viešbučio paskirties patalpose.

Prieš ketverius metus Vilniaus Ozo trikampyje apartamentais pavadintą butą įsigijusi Paulina džiaugėsi, kad pavyko gauti pigesnį būstą naujos statybos name. Po dviejų metų naujoji savininkė gavo laišką iš Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) su prašymų sumokėti nekilnojamojo turto mokestį (NTM), nes gyvena viešbučio paskirties patalpose. Paulina žinojo, kad būsto kaina buvo žemesnė, nes jo paskirtis – komercinė. Paskirtį į gyvenamąją žadėjo pakeisti patys vystytojai – kompanija „Brp invest“, tad mergina nebesuko galvos. Pardavėjas dar pridūrė, kad jei nepavyktų, gyventojams vėliau tai padaryti patiems bus vieni juokai. Gavusi mokesčių sąskaitą ir bandydama pakeisti savo namų paskirtį Paulina suprato, kad ne viskas taip paprasta. VMI teigia negalinti niekuo padėti, nes gavo tokius miesto savivaldybės nurodymus. Tuo tarpu, savivaldybė atkerta, kad sistema nepasikeitė ir toks įstatymas galiojo visada, tad nėra jokių naujų nurodymų. „VMI galiojo įstatymas, kad žmogus, registravęs gyvenamąją vietą tokiame būste, nevykdantis jame jokios komercinės veiklos, gali pateikti prašymą ir būti atleistas nuo to mokesčio. Pateikiau prašytus dokumentus, nuo mokesčio atleido, pernai viskas buvo taip pat. Praėjus pusmečiui nuo dokumentų pateikimo su kaimynais (tokių apartamentų pastate yra vienas korpusas, kitas – gyvenamosios paskirties) gavome laiškus, kad esame nepateikę NT deklaracijų“, - DELFI sakė Paulina. 

Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/verslas/nekilnojamas-turtas/pirko-pigesni-buta-o-nusipirko-viesbuti-pasekmes-pajauti-tik-po-keliu-metu.d?id=79381121

 

Premjeras Saulius Skvernelis teigia, kad Vyriausybės parengti mokesčių reformos pasiūlymai subalansuoti, o visuotiniam nekilnojamojo turto (NT) mokesčiui įvesti dabar nėra tinkamas metas.
„Mūsų sprendimai subalansuoti ir tie žingsniai, kurie padaryti, irgi yra socialiai atsakingi, apgalvoti. Šiandien būtų, matyt, ne vieta ir ne laikas kalbėti apie visuotinio nekilnojamojo turto mokesčio įvedimą, tai tikrai paliestų didžiąją dalį tų žmonių, kuriems apskritai sudėtinga mokesčius mokėti, ir tai nebūtų socialiai teisinga ir atsakinga“, – Vyriausybėje trečiadienį žurnalistams sakė premjeras.

Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/verslas/nekilnojamas-turtas/skvernelis-apie-nt-mokesti-pensininkai-prisipirke-butu-ne-argumentas.d?id=78289815

 

Kai kurios jaunos bei daugiavaikės šeimos ir žmonės su negalia šiemet galės gauti 14,95 mln. eurų valstybės kompensuojamų būsto paskolų.
Po 5,5 mln. eurų paskolų galės suteikti SEB ir „Swedbank“, 3 mln. eurų – „Luminor“. Likusius 950 tūkst. eurų paskolins 10 kredito unijų visoje šalyje, nurodoma socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakyme. SEB bankas antradienį pranešė pasirašęs sutartį su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija dėl tokių paskolų. Sutartis su ministerija jau yra pasirašę „Luminor“ ir „Swedbank“. „Sulaukiame didelio ir didmiesčių, ir šalies regionų gyventojų susidomėjimo tokiomis paskolomis. Pernai metų pradžioje SEB bankui nustatytą limitą pasiekėme jau antrą ketvirtį“, – pranešime spaudai cituojamas SEB banko Mažmeninės tarnybos direktorius Vaidas Žagūnis. Vyriausybės kompensuojamas būsto paskolas gauna žmonės, turintys teisę į valstybės paramą būstui įsigyti – jaunos ir daugiavaikės šeimos ar neįgalieji, perkantys pirmąjį būstą, rekonstruojantys ar pritaikantys neįgaliųjų poreikiams būstą, tačiau jei jų pajamos ir turtas neviršija nustatytų ribų. Valstybė subsidijuoja 10–20 proc. paskolos sumos. 

https://www.delfi.lt/verslas/nekilnojamas-turtas/siemet-bus-isdalinta-15-mln-euru-kompensuojamu-busto-paskolu.d?id=77665103
 

Nekilnojamojo turto (NT) plėtotojų lūkesčiai šiemet išlieka teigiami, o patraukliausiu NT plėtrai įvardijamas būsto sektorius, rodo penktą kartą Lietuvoje apskaičiuotas nekilnojamojo turto lūkesčių indeksas. Skalėje nuo 0 iki 100 apskaičiuota indekso reikšmė 2018 metams siekia 66 punktus. Lyginant su 2017-aisiais reikšmė mažėjo 3 punktais ir vis dar gerokai viršija 50 punktų ribą, skiriančią verslo plėtrą nuo recesijos. Šiemet patraukliausiu turtu 37 proc. rinkos dalyvių įvardija gyvenamąjį turtą. Praėjusiais metais didžioji dalis (51 proc.) respondentų tokiu laikė komercinį turtą, šiemet tokių buvo 34 procentai. Plėtotojai prognozuoja, jog šiemet patraukliausi rinkoje bus būstai, kainuojantys 60-90 tūkst. eurų. Jų skaičiavimais, šiemet apie 20 proc. būstų bus parduodama investicijai.

Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/verslas/nekilnojamas-turtas/ivardijo-siemet-patraukliausia-pirkti-nekilnojamaji-turta.d?id=77122693

 

Daugiau nei pusė lietuvių, imančių būsto kreditą, tai daro pirmame pasitaikiusiame banke ir savo noru netenka galimybės paskolą gauti geresnėmis sąlygomis. Taip LRT.lt sako asmeninių finansų ekspertė Odeta Bložienė bei finansinių technologijų įmonės „Finpass“ direktorius Justinas Kaminskas. Jo teigimu, net ir, rodos, nedidelis palūkanų skirtumas gali lemti kelių tūkstančių eurų praradimą. Kreditų biuro „Creditinfo“ duomenimis, net 61 proc. lietuvių būsto kreditą ima pirmame pasitaikiusiame banke, nepateikę paraiškų ir nepasidomėję sąlygomis kituose.

Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/verslas/nekilnojamas-turtas/daugybe-lietuviu-daro-klaida-del-kurios-gali-permoketi-uz-busto-kredita.d?id=76959441



 

Seimas antradienį svarstys, ar imtis siūlymo nuo 2018 metų liepos apmokestinti daugiau nekilnojamojo turto.
Siūloma trečdaliu sumažinti maksimalią neapmokestinamo nekilnojamojo turto vertę ir tokiu būdu skatinti atsakingas žmonių investicijas į NT. Tokias Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo pataisas teikia Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Algirdas Sysas, Biudžeto ir finansų bei Audito komitetų nariai Andrius Palionis ir Rasa Budbergytė. Jie siūlo atleisti nuo nekilnojamojo turto mokesčio tik tuos gyventojus, turinčius įvairios paskirties turto, kurio vertė neviršija 150 tūkst. eurų - maždaug 32 proc. mažiau negu dabar ( 220 tūkst. eurų). Šeimoms, auginančioms tris ir daugiau vaikų iki 18 metų ar neįgalius vaikus, turto vertė būtų didinama 30 procentų. Jeigu Seimas pataisas priimtų, būtų apmokestinama daugiau gyventojų NT, tačiau, pasak pataisų iniciatorių, tai nepalies daug žmonių. Seimas jau yra pradėjęs svarstyti Vyriausybės siūlymą gyventojų nekomercinį NT apmokestinti progresiniais 0,5-2 proc. tarifais - turto iki 220 tūkst. eurų ir toliau siūloma neapmokestinti.

Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/verslas/nekilnojamas-turtas/seimui-siuloma-apmokestinti-daugiau-nekilnojamojo-turto.d?id=76272179

 

Ankstesnės statybos būstai pabrango 3,1 proc. Iš jų butai daugiabučiuose namuose pabrango 3,3 proc., vienbučiai ir dvibučiai namai – 2,3 proc. 2017 m. antrąjį ketvirtį, palyginti su 2016 m. antruoju ketvirčiu, būsto kainos padidėjo 10,2 proc. Naujos statybos būstai pabrango 13,2 proc. Iš jų butai daugiabučiuose namuose pabrango 13,6 proc., vienbučiai ir dvibučiai namai – 12,7 proc. Ankstesnės statybos būstai pabrango 9,2 proc. Butai daugiabučiuose namuose pabrango 9,7 proc., vienbučiai ir dvibučiai namai – 7,6 proc. Antrą šių metų ketvirtį, palyginti su pirmu, savininkų užimtų būstų sąnaudų elementų kainų padidėjimas, apskaičiuotas pagal savininkų užimtų būstų kainų indeksą (SUBKI), sudarė 2,5 proc.

Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/verslas/nekilnojamas-turtas/antra-ketvirti-bustas-pabrango-3-1-proc.d?id=75791699
 

Ne vieną kartą susiduriau su klientų, draugų, pažystamų susidomėjimu iš varžytinių parduodamu turtu. Todėl nusprendžiau pasidalinti mintimis ir svarbiausiais žingsniais.
Pats esu varžytinėse dalyvavęs kelis kartus, todėl kliaujuosi ne tik sukaupta literatūros analize, o ir praktika.

Po poros metų paskolų palūkanos gali padidėti, dėl to ketinantys skolintis pinigų ir už juos pirkti naują būstą turėtų gerai įvertinti savo galimybes. Priešingu atveju, gyventojams gali kilti mokumo problemų. DELFI konferencijoje dalyvavęs Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas įsitikinęs, kad kol kas didesnių problemų šalies nekilnojamojo turto rinkoje nėra, nors situacija ir kaista. Jis nemano, kad dabartiniai NT pirkėjai už jį permoka: „Mūsų skaičiavimai rodo, kad stebėti situaciją NT rinkoje reikia, tačiau mes negalime kalbėti apie burbulo situaciją. Nemanau, kad šiandien būstas ir apskritai nekilnojamasis turtas yra pervertintas. Bet jei lygintume dabartinę situaciją su ta, kuri buvo prieš metus, tai temperatūra yra šiek tiek pakilusi. Kaip sakė vienas mano kolega, kalbame apie kokius 37 laipsnius kūno temperatūros“.

Skaitykite daugiau: http://www.delfi.lt/video/aktualijos/nt-pirkejus-ispeja-del-didesianciu-palukanu.d?id=73670284

Šalies gyvenamojo būsto ir apskritai nekilnojamojo turto rinka jau pasiekė arba netrukus pasieks tuos rodiklius, kurie buvo fiksuoti prieš 2008 m. krizę. Tačiau, specialistų teigimu, tai nereiškia, kad NT burbulas sprogs artimiausiu metu. Apie tai diskutuota metinėje Lietuvos NT plėtros asociacijos (LNTPA) konferencijoje. „Inreal“ Tarpininkavimo departamento vadovas Julius Belanoška atkreipė dėmesį, kad pernai nepasitvirtino prognozės, jog NT paklausa mažės ir jo bus nuperkama mažiau:

Skaitykite daugiau: http://www.delfi.lt/verslas/nekilnojamas-turtas/temperatura-busto-rinkoje-kyla-prabilo-apie-naujus-rekordus.d?id=73683672

Vis daugiau gyventojų įsigyja butą nuomai. Žurnalas „Investuok“ aiškinasi - kas naudingiau: įsigyti verslo liudijimą ar tiesiog deklaruoti pajamas ir sumokėti GPM.
Skaičiuojame su Valstybinės mokesčių inspekcijos Teisės departamento direktoriaus pavaduotoja Alina Gaudutyte. Verslo liudijimas ar GPM „Gyventojai, norintys legaliai nuomoti savo būstą ar kitas gyvenamosios paskirties patalpas kitiems gyventojams, turi dvi galimybes. Pirmoji – įsigyti verslo liudijimą „Gyvenamosios paskirties patalpų nuoma, neteikiant apgyvendinimo paslaugų“. Jų kainas tvirtina vietos savivaldybių tarybos, todėl įvairiuose miestuose mokestis už verslo liudijimą, skirtą gyvenamosios paskirties patalpų nuomai, gali skirtis.

Skaitykite daugiau: http://www.delfi.lt/verslas/nekilnojamas-turtas/busto-nuoma-kaip-geriau-moketi-mokescius.d?id=73302444

„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2016 metų lapkričio mėnesio reikšmė išaugo 0,4%. Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių ūgtelėjo 5,2% (2016 metų spalį metinis augimas sudarė 5,0%).

Skaitykite daugiau: http://www.alfa.lt/straipsnis/50115848/fiksuojamas-didziausias-metinis-butu-kainu-augimas-nuo-2008-metu

Seimas priėmė Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymą ir su juo susijusių įstatymų pakeitimus, kuriais stiprinama būsto ar kito nekilnojamojo turto (NT) kredito gavėjų teisinė apsauga, skatinama kredito paslaugų rinkos plėtra ir konkurencija tarp kredito davėjų bei tarpininkų. Su NT susijusio kredito įstatymu nustatoma, kad griežtesnės nei ligi šiol nuostatos būtų taikomos ne tik gyvenamosios paskirties nekilnojamuoju turtu užtikrintoms kredito sutartims, sudaromoms su vartotojais (būsto kreditai), bet ir kitoms kredito sutartims, užtikrintoms nekilnojamojo turto hipoteka, nepriklausomai nuo įkeisto nekilnojamojo turto paskirties. Naujų reikalavimų numatoma netaikyti tik pagal Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymą sudaromoms kredito sutartims.

Skaitykite daugiau: http://www.alfa.lt/straipsnis/50101985/imantiems-busto-kreditus-daugiau-informacijos-ir-apsaugos

Būsto kainos Lietuvoje ir toliau auga, tačiau augimas išlieka nuosaikus, o kalbėti apie burbulą nėra jokio pagrindo. Statistikos departamento duomenimis, pirmoje šių metų pusėje būsto kainos augo 3,4 proc., o tai yra gerokai mažiau nei augo vidutinis atlyginimas. Šiuo metu gyvenamojo nekilnojamojo turto (NT) kainos Lietuvoje siekia maždaug 2006 m. lygį, nors atlyginimai nuo 2006 m. yra paaugę daugiau kaip pusantro karto. Tai reiškia, kad tiek pat yra išaugęs ir būsto įperkamumas. Apskritai, šiuo metu būsto įperkamumas yra aukščiausiame lygyje nuo 1995 m., kai pradėta fiksuoti statistika. Tuo tarpu būsto nuomos kainos auga gerokai greičiau. Praėjusiais metais jos Lietuvoje vidutiniškai augo beveik penktadaliu, o pirmoje šių metų pusėje augimas siekė dar 16 proc. Atsižvelgiant į tai, kad atlyginimai Lietuvoje šiemet auga kiek daugiau nei 7 proc., tai reiškia, kad būsto nuomos įperkamumas smarkiai krenta.

Skaitykite daugiau: http://www.delfi.lt/verslas/nuomones/r-grajauskas-gyventoju-galimybes-isigyti-busta-rekordiskai-aukstos-issinuomoti-zemos.d?id=72354284




 

Imant būsto kreditą atsiras vadinamasis „persigalvojimo laikotarpis“ – per 14 d. nuo sutarties sudarymo kredito gavėjas galės be jokių finansinių pasekmių atsisakyti jau sudarytosios kredito sutarties. Tai numatoma naujame Kredito, susijusio su nekilnojamuoju turtu, įstatymo projekte, kurį antradienį Vyriausybės teikimu pradėjo svarstyti Seimas. Projektas numato ir kur kas daugiau būsto kredito išdavimo taisyklių pakeitimų. Naujame įstatyme be kita ko atsiranda nuostata, kad išskyrus įstatymo numatytus ribotus atvejus bankai nebegalės reikalauti, kad būsto paskolos gavėjas būtų būtinai įsipareigojęs naudotis ir kitomis to paties banko paslaugomis. Naujame įstatyme taip pat atsiras kelios kitos naujos su būsto paskolomis susijusios nuostatos.

Skaitykite daugiau: http://vz.lt/sektoriai/bankai-draudimas/2016/10/11/emesi-svarstyti-naujas-busto-kredito-taisykles

 

 

 

Ar prisimenate žodžius, prieš kelerius metus skambėjusius visuose straipsniuose nekilnojamojo turto tema? „Butai brangs“, – tikino ekspertai. Panaši situacija stebima ir šiuo metu – tiek parduodamo, tiek nuomojamo būsto kainos auga. Tačiau šįkart pakalbėkime ne apie kainų pokyčius ir tendencijas, o apie klausimą, kuris anksčiau ar vėliau iškyla neturintiems nuosavo būsto: nuomotis ar pirkti? Ir kur dėti kablelį sakinyje „nuomotis nereikia pirkti“.
„Kaina nėra vienintelis motyvas, apsprendžiantis, kas yra geriau – nuomotis būstą arba jį pirkti“,  – įsitikinęs Marius Čiulada, nekilnojamojo turto agentūros „Ober–Haus“ Senamiesčio biuro vadovas. Jis pasakoja, kad būsto nuoma turi savo privalumų: nuomojamas būstas suteikia žmogui daugiau lankstumo ir laisvės, mat nepatikusį būstą galima lengvai pakeisti, nėra įsipareigojimų, prisirišimo prie vietos. Nuosavas būstas dažniausiai reiškia didesnius įsipareigojimus ir atsakomybę: atsiranda ne tik paskola bankui (jeigu būstas pirktas tokiu būdu), bet ir visi rūpesčiai, susiję su būsto priežiūra, remontu.
Skaitykite daugiau: http://www.aruodas.lt/straipsniai/nuomotis-nereikia-pirkti-kur-deti-kableli-531/ 

 

Sudomino investavimas į nekilnojamąjį turtą? Svajojate tapti nekilnojamo turto magnatu? Norite sukurti savo nekilnojamojo turto imperiją? Tapsite D. Trampo pasekėju? Kodėl? Ar dėl to, kad nekilnojamo turto kainos tik kyla? Deja, tiesa ta, kad nekilnojamojo turto kainos iki dangaus neauga. Ekonomika turi ne tik kilimo, bet ir nuosmukio laikotarpius. Jeigu įsigijote nekilnojamo turto ekonomikai kylant, galite patirti didelius nuostolius ekonomikai smunkant. Investicijos į nekilnojamąjį turtą atrodo paprastos tik iš pirmo žvilgsnio. Įvairios nekilnojamojo turto rūšys turi skirtingą riziką. Perkant nekilnojamąjį turtą reikia atkreipti dėmesį į tokius niuansus kaip turto vertinimas, įsigijimo finansavimas, finansinis svertas, turto likvidumas ir jo kainą lemiantys faktoriai. Investicijos į nekilnojamą turtą gali turėti skirtingas formas – jos neapsiriboja tik paties nekilnojamo turto įsigijimu.  Turite daug išmanyti apie investavimą į nekilnojamą turtą, kad jis galiausiai neatitektų paskolą suteikusiam bankui. Perskaitę šį straipsnį sužinosite kaip investuoti į nekilnojamą turtą, kokią riziką teks prisiimti arba kaip jos išvengti, kaip nustatyti nekilnojamo turto rinkos vertę ir iš šių investicijų pasipelnyti.

Skaitykite daugiau: http://investologija.lt/investavimas/kur-investuoti/investicijos-i-nekilnojama-turta/  

Netrukus studentai sužinos stojimo į aukštąsias mokyklas rezultatus – nemažai jaunuolių teks apsigyventi kitame mieste. Remdamiesi nekilnojamojo turto portalo Aruodas.lt skelbimų statistika apžvelgiame, ką ir už kokią kainą galima išsinuomoti didmiesčiuose. Šiemet butus nuomojančių savininkų lūkesčiai didesni nei pernai – už nuomą prašoma bent keliais procentais didesnės sumos. Šį birželį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais, Vilniuje butų nuomos pasiūlos kainos padidėjo apie 5 proc., Kaune – apie 7 proc., Klaipėdoje augimas siekia 3 proc.
Taigi, kokią pinigų sumą šiuo metu tektų paruošti, ketinant nuomotis būstą?
Skaitykite daugiau: http://www.aruodas.lt/straipsniai/kiek-siemet-kainuos-busto-nuoma-studentams-527/

 

Didžiuosiuose šalies miestuose toliau fiksuojamas butų kainų didėjimas.
Birželį vieno kvadratinio metro kaina Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje buvo 0,7% didesnė nei gegužę ir 4,7% – nei pernai birželį, skelbia nekilnojamojo turto agentūra „Ober-Haus“. Nei viename iš penkių miestų augimas neviršijo 1%. Vilniuje, pagrindinėje butų rinkoje, jis siekė 0,8% – kainos padidėjo 10 Eur iki 1.376 Eur už kv. m. Per metus kainos sostinėje padidėjo 6,0%. Nuo 2010 m. gegužės, pastarojo žemiausio taško, butai Vilniuje yra pabrangę 19,2%, tačiau vis dar 44,0% pigesni, nei 2007 m. gruodį. VŽ savaitgalį skelbė, kad Lietuvoje butų sandorių skaičius šių metų antrąjį ketvirtį augo 21%, tačiau nekilnojamojo turto plėtotojai naujai pastatytų būstų pardavė mažiau.
Plačiau: http://vz.lt/sektoriai/nekilnojamasis-turtas-statyba/2016/07/12/butu-kainos-birzeli-toliau-augo#ixzz4EGnZsLeH

 

SEB banko būsto kainų lūkesčių rodiklis rodo, kad šių metų birželį 51 proc. respondentų tikėjosi, jog būsto kainos per artimiausius dvylika mėnesių padidės, 9 proc. – kad sumažės, 28 proc. – kad nesikeis. Būsto kainų statistiniai duomenys rodo, kad jos pastaruoju metu auga visgi lėčiau negu gyventojų pajamos. Prieš tris mėnesius, kad būsto kainos didės, manė 51 proc. gyventojų, kad mažės – 11 proc., kad bus tokios pat – 26 procentai. Panašūs gyventojų lūkesčiai, kai pusė ar kiek daugiau negu pusė tikisi būsto kainų kilimo, jau laikosi beveik metus – nuo 2015 metų birželio.
Skaitykite daugiau: https://www.seb.lt/naujienos/2016-07-04/seb-puse-gyventoju-ir-toliau-mano-kad-busto-kainos-dides

​Per paskutinius trejus metus Vilniuje buto nuomos kainos išaugo beveik trečdaliu. Nekilnojamojo turto ekspertai patvirtina, kad prie nuomos kainų augimo prisideda ir nuolat besisteigiantys ir besiplečiantys paslaugų centrai. Pušų terasos© DELFI (K. Čachovskio nuotr.) Statistikos departamentas skaičiuoja, kad pernai vidutiniškai buto nuoma Vilniuje brango 7,3 proc. Ne ką labiau džiuginantys ir ankstesnių metų kainų pokyčiai: 2014 m. – 7,5 proc., 2013 m. – 7,6 proc. Nekilnojamojo turto bendrovės „Inreal“ investicijų ir analizės departamento vadovas Arnoldas Antanavičius skaičiuoja, kad per paskutinius trejus metus butų nuomos kainos sostinėje vidutiniškai išaugo 25-30 proc., priklausomai nuo vietos, statybos metų ir pan. „Didžiausias procentinis nuomos kainos pokytis užfiksuotas pigiausių butų segmente, iš dalies ir dėl mažos palyginamosios bazės. Pavyzdžiui, vieno kambario butą senos statybos name miegamajame mikrorajone prieš trejus metus buvo galima išsinuomoti už vidutiniškai 159-188 eur/mėn. Šiuo metu tokio buto nuomos kaina siekia 220-240 eur/mėn.“, – kainų skirtumais pasidalijo pašnekovas. 

Skaitykite daugiau: http://www.delfi.lt/verslas/nekilnojamas-turtas/busto-nuomos-kainos-vilniuje-kyla-dramatiskai.d?id=71467870
 

 

„Sostinė“ sudarė dešimtuką nelaimingiausių gatvių, iš kurių į savivaldybę atkeliauja daugiausia skundų dėl netvarkingo automobilių statymo, šiukšlių, duobių ir kitų bėdų. Per ketverius metus į savivaldybę atkeliavo 271 skundas iš Perkūnkiemio gatvės. Šios gatvės gyventojai įpratę užsirašyti ne tik eismo taisykles pažeidusio automobilio numerį, bet ir jį nufotografuoti. Beje, Perkūnkiemio gyventojai mėgsta skųstis, esą policijos ar savivaldybės darbuotojai neskuba reaguoti į jų pranešimus.

Per 2015 metus Vilniaus ir Rygos gyventojų, uždirbančių vidutinį darbo užmokestį, galimybės įsigyti naujos statybos būstą padidėjo, nes abiejose šalyse vidutinės dirbančiųjų pajamos augo sparčiau negu vidutinės tokio nekilnojamojo turto kainos. Per 2015 metus vidutines pajamas uždirbančio vilniečio įperkamas naujos statybos būsto plotas Vilniuje padidėjo 0,4 kv. m ir buvo 29,6 kv m. – kiek didesnis negu Rygos gyventojų, kur įperkamas naujos statybos būsto plotas padidėjo 3,3 kv. m iki 27,9 kv. metro. Didžiausią senos statybos plotą ir toliau gali įpirkti vidutines pajamas uždirbantis Rygos gyventojas (53,5 kv. m), mažiausią – Vilniaus (41,9 kv. metro). Talino gyventojo įperkamas senos statybos būsto plotas 2015 m. pabaigoje buvo 44 kv. metrai. Vidutines pajamas uždirbantis vilnietis gali įpirkti 1,4 karto didesnį seną būstą negu naują. Mažiausias įperkamo naujo ir seno būsto plotų skirtumas Taline – 1,2 karto”
 
Daugiau: https://www.seb.lt/naujienos/2016-03-15/seb-vilnieciai-iperka-didesni-naujos-statybos-busta-negu-latviai-ir-pamazu

Lietuvos būsto rinka artimiausiais metais išliks aktyvi – jos plėtrą skatins nedarbo lygio mažėjimas, sparčiau nei nekilnojamojo turto kainos augantis realaus darbo užmokesčio augimas, emigrantų pinigai bei rekordiškai žemos palūkanų normos.

Plačiau: http://vz.lt/sektoriai/nekilnojamasis-turtas-statyba/2016/03/09/optimizma-busto-rinkoje-maitina-uzimtumo-ir-darbo-uzmokescio-tendencijos#ixzz42UVLqKie

Rugpjūčio–spalio mėnesiais sudaroma daugiau nei pusė visų metų nuomos sandorių. Tai laikas, kai sąlygas diktuoja nuomininkas – jis gali rinktis, kam nuomoti būstą. Tuo tarpu mažiausios kainos yra rudens pabaigoje, žiemą. Žiemos laikotarpis gali būti vadinamas ,,nuomininkų rinka". Nuomotojui svarbu, kas nuomosis jo butą, todėl nuomotojas yra linkęs verčiau sumažinti būsto nuomos kainą ir išnuomoti jį patikimam, ramiam žmogui.

Daugiau skaitykite: http://www.delfi.lt/verslas/nekilnojamas-turtas/kada-geriausia-ieskoti-busto-nuomai.d?id=70472508

Plačiau: http://vz.lt/sektoriai/nekilnojamasis-turtas-statyba/2016/02/11/capital-pletra-gali-paskatinti-nt-agenturu-susijungimus#ixzz40HHCnW8U

Nors Lietuvą kasmet palieka dešimtys tūkstančių žmonių, naujų būstų paklausa nuolat auga. Vilniuje būsto sandorių skaičius ir įperkamumas didėja, nes yra stipri vidinė migracija iš regionų į miestą, be to auga aktyviausios amžiaus grupės – 25–39 metų amžiaus žmonių darbo užmokestis. Nekilnojamojo turto ekspertai sako, kad šiemet augs ir butų skaičius, ir jų kaina.

Daugiau skaitykite:http://m.delfi.lt/verslas/nekilnojamas-turtas/article.php?id=70333510

Šio sausio rezultatai ne tik lenkia 2015 m. pradžią, bet ir yra vieni iš geriausių nuo 2008 m. Registrų centro duomenimis, pirmąjį šių metų mėnesį pardavimo sandoriais perleista 7150 pastatų, patalpų bei žemės sklypų kartu sudėjus. Palyginus su pernykščiu sausiu, tai yra 19 proc. daugiau. Pakankamai stipri metų pradžia leidžia prognozuoti ir aktyvesnius visus metus.

Daugiau skaitykite: http://www.alfa.lt/straipsnis/49976209/sausio-nt-rinka-atrodo-kad-metai-bus-aktyvus

Būsimas Vilniaus nacionalinio stadiono koncesininkas galės teritorijoje aplink stadioną statyti ir gyvenamuosius namus - tokią galimybę numato Vilniaus tarybos svarstytas dokumento projektas. Tačiau tam nepritarė opozicija - Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) vadovas, buvęs meras Artūras Zuokas. Jo manymu, reikia įtvirtinti saugiklius, kurie visiškai eliminuotų galimybę kartu su šiuo projektu užsiimti ir gyvenamosios paskirties statyba. Sutartis su privačiu investuotoju būtų sudaroma 25 metams - iš jų trejus metus vyks komplekso statyba, 22 metus investuotojas jį prižiūrės ir po to perduos savivaldybei.
 

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, šių metų gruodį, palyginus su pernai gruodžiu, būsto nuomos kainos buvo 20,2 proc. didesnės. „Danske Bank“ banko ekonomisto Roko Grajausko nuomone, šiais metais galimas nuomos kainų kritimas bent 5-10 proc., kad vėl grįžtume į normalią tendenciją. Tačiau nekilnojamojo turto brokeriai neįžvelgia galimybių nuomos kainoms kristi ir skaičiuoja, kad kainos turėtų augti apie 5 proc.

Skaitykite daugiau: http://www.delfi.lt/verslas/nekilnojamas-turtas/ispudingi-nuomos-kainu-pokyciai-kas-bus-toliau.d?id=70156428