Naujienos

Seimas pakoregavo tvark?, kur jaunos ?eimos gal?s ?sigyti b?st? su valstyb?s paskata

Seimas pritarė siūlymui Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatyme įtvirtinti papildymą, kuriuo keičiasi tvarka, kuriose vietovėse bus galima įsigyti būstą su valstybės paskata. Kaip rašoma pranešime, įstatymo papildymu siekiama išsaugoti teisėtus lūkesčius jaunoms šeimoms, kurios ketino su valstybės pagalba įsigyti būstą regione, sutarė dėl darbo ar jau susirado norimą įsigyti būstą, tačiau pasikeitus kalendoriniams metams ir kartu pasikeitus regiono, kurio teritorijoje buvo numatyta įsigyti būstą, nekilnojamojo turto ploto vieneto normatyvinei vertei, tai tapo neįmanoma. 

Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/verslas/nekilnojamas-turtas/seimas-pakoregavo-tvarka-kur-jaunos-seimos-gales-isigyti-busta-su-valstybes-paskata.d?id=84509027



 

Po laikino suklupimo ? ?sp?dingi lietuvi? rekordai: butus perka lyg pa??l

Lietuvoje šiemet per tris ketvirčius pirkimo-pardavimo sandoriais perleista beveik 98 tūkst. nekilnojamojo turo (NT) objektų, arba 7 proc. daugiau nei praėjusių metų sausį-rugsėjį (91,7 tūkst.), rodo Registrų centro duomenys.
„Metų pradžia būsto rinkoje pasižymėjo seniai nematytu aktyvumu, tačiau metų viduryje augimo kreivė pakrypo žemyn. Vis dėlto, kaip parodė vėlesni mėnesiai, tai tebuvo laikinas suklupimas, po kurio būsto rinka sugrįžo į tvaraus augimo vėžes“, – sakė Registrų centro Duomenų atvėrimo skyriaus vadovas Paulius Rudzkis. Daugiau kaip pusę visų perleistų NT objektų sudarė žemės sklypai – šiemet savininkus pakeitė iš viso 48,4 tūkst. sklypų, arba 7 proc. daugiau nei pernai per devynis mėnesius (45,1 tūkst. sklypų). Visoje šalyje šiemet savininkus jau pakeitė 26,5 tūkst. butų – 4,5 proc. daugiau nei praėjusių metų tuo pačiu metu (25,3 tūkst.).

Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/verslas/nekilnojamas-turtas/po-laikino-suklupimo-ispudingi-lietuviu-rekordai-butus-perka-lyg-pasele.d?id=82417483

 

Ekspertai to nemat? daugiau nei 10 met?: k? daryti, jeigu nusprend?te imti b?sto paskol

Ar pigios paskolos ir brangstantis nekilnojamasis turtas atneša dar vieną krizę? Kiek dar šiemet brangs butai ir kada baigsis pigių paskolų dalybos?
– Pone Mauricai, ar lietuviai domisi, kokia situacija eurozonoje ir kada pigios paskolos gali gerokai pabrangti? – Galbūt sakyčiau, kad nėra labai didelio savanoriško susidomėjimo, bet atsakingo skolinimosi gairės įpareigoja kiekvieną instituciją praversti vadinamąjį streso testą, kaip keistųsi įmoka už būsto paskolą, jeigu tos palūkanos pakiltų. Žmonės suvokia, kas gali potencialiai nutikti, ar pagal reikalavimus jie būtų pajėgūs vykdyti savo įsipareigojimus. Tendencija tęsiasi, ypač pokriziniu laikotarpiu, žmonės turi pakankamai daug sukaupę savo lėšų. Jie negrindžia savo ateities kažkokiais labai dideliais rožiniais lūkesčiais, bet realiai stebi finansinę situaciją. Kalbant apie skolinimosi rinką, tvarumo yra tikrai daugiau. Sutikime, kad paskolų portfelis auga pakankamai ženkliai, ypatingai nustebino šių metų pradžia.

Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/verslas/nekilnojamas-turtas/ekspertai-to-nemate-daugiau-nei-10-metu-ka-daryti-jeigu-nusprendete-imti-busto-paskola.d?id=80427901

 

B?sto nuoma: kaip geriau mok?ti mokes?ius?

Vis daugiau gyventojų įsigyja butą nuomai. Žurnalas „Investuok“ aiškinasi - kas naudingiau: įsigyti verslo liudijimą ar tiesiog deklaruoti pajamas ir sumokėti GPM.
Skaičiuojame su Valstybinės mokesčių inspekcijos Teisės departamento direktoriaus pavaduotoja Alina Gaudutyte. Verslo liudijimas ar GPM „Gyventojai, norintys legaliai nuomoti savo būstą ar kitas gyvenamosios paskirties patalpas kitiems gyventojams, turi dvi galimybes. Pirmoji – įsigyti verslo liudijimą „Gyvenamosios paskirties patalpų nuoma, neteikiant apgyvendinimo paslaugų“. Jų kainas tvirtina vietos savivaldybių tarybos, todėl įvairiuose miestuose mokestis už verslo liudijimą, skirtą gyvenamosios paskirties patalpų nuomai, gali skirtis.

Skaitykite daugiau: http://www.delfi.lt/verslas/nekilnojamas-turtas/busto-nuoma-kaip-geriau-moketi-mokescius.d?id=73302444

B?sto rinka ?sisi?bavo, ta?iau prognoz?s pirk?jams - nemalonios

2016 metų pradžioje Lietuvos būsto rinka vėl spurtavo - visuose šalies regionuose stebimas išaugęs būsto rinkos aktyvumas, kylančios pardavimo ir nuomos kainos bei sparčiai augančios skolinimosi apimtys. „Ober-Haus“ duomenimis, per pirmąjį šių metų ketvirtį butų kainos Vilniuje augo 1,3 proc., Kaune – 0,7 proc., Klaipėdoje – 0,4 proc., Šiauliuose – 1,2 proc. ir Panevėžyje – 1,1 proc. O VĮ Registrų centro duomenimis, per pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuvoje sudaryta 24 proc. daugiau butų pirkimo-pardavimo sandorių, palyginti su 2015 metų tuo pačiu laikotarpiu.
Be to, per pirmąjį šių metų ketvirtį penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose tiesiogiai iš statytojų buvo nupirkta arba rezervuota 1 336 naujos statybos butai jau pastatytuose ir statomuose daugiabučiuose namuose (t.y. 21 proc. daugiau nei jų buvo realizuota per 2015 metų IV ketvirtį ir net 61 proc. daugiau nei 2015 metų I ketvirtį).
Tikėtina, kad augant investuotojų skaičiui, skirtumas tarp nuomos ir pardavimo kainų turėtų mažėti, kas lems ir mažėjančią investicinę grąžą iš nuomos. Be to, dalis esamų nuomininkų palieka arba paliks šią rinką tapdami būsto savininkais – įsigydami nuosavą būstą. Todėl vargu, ar ateityje būsto nuomos pelningumas bus didesnis nei yra šiuo metu.

 

Kas antras Lietuvos gyventojas tikisi b?sto kain? augimo

SEB banko būsto kainų lūkesčių rodiklis rodo, kad šių metų kovą daugiau negu pusė (52 proc.) respondentų manė, kad būstas per artimiausius dvylika mėnesių brangs, 11 proc. - kad pigs, 26 proc. - kad kainos nesikeis.Pasak SEB banko šeimos finansų ekspertės Julitos Varanauskienės, didesnių būsto kainų lūkesčius galima sieti su bendrais geresniais lūkesčiais (žmonės laukia geresnės finansinės padėties, didesnių arba bent stabilių pajamų). Būsto kainų kilimo Lietuvoje per ateinančius 12 mėnesių kiek dažniau tikisi kaimų ir mažesnių miestų gyventojai (58 proc.), o didmiesčių gyventojai dažniau negu kiti nurodo, kad būsto kainos liks tokios pat (30 proc.).
Apklausoje dalyvavo 1 037 Lietuvos gyventojai iš 122 vietovių, kurių amžius 15-74 m.

Daugiau skaitykite: http://www.delfi.lt/verslas/nekilnojamas-turtas/seb-kas-antras-lietuvos-gyventojas-tikisi-busto-kainu-augimo.d?id=71028402

Nelaimingiausi? gatvi? de?imtukas - pirmoje vietoje Perk?nkiemio g.

„Sostinė“ sudarė dešimtuką nelaimingiausių gatvių, iš kurių į savivaldybę atkeliauja daugiausia skundų dėl netvarkingo automobilių statymo, šiukšlių, duobių ir kitų bėdų. Per ketverius metus į savivaldybę atkeliavo 271 skundas iš Perkūnkiemio gatvėsŠios gatvės gyventojai įpratę užsirašyti ne tik eismo taisykles pažeidusio automobilio numerį, bet ir jį nufotografuoti. Beje, Perkūnkiemio gyventojai mėgsta skųstis, esą policijos ar savivaldybės darbuotojai neskuba reaguoti į jų pranešimus.
Minties gatvė Žirmūnuose – antrojoje vietoje.Jos gyventojai skundėsi 156 kartus. 
Gabijos gatvė – trečioji dešimtuke. Jos gyventojai skundėsi 126 kartus.
Keramikų gatvė – ketvirtoji nelaimingųjų sąraše. Jos gyventojai surašė 121 skirtingo pobūdžio skundą.
Rinktinės gatvė Žirmūnuose, kuri yra penktoji (108 skundai), garsi šiukšlių istorijomis.
Šeštoji – Tuskulėnų gatvė (98 nusiskundimai). 
Toliau sąraše – Apkasų gatvė (85 skundai), Ateities gatvė (77), Šv.Stepono gatvė (61) ir Rytų gatvės (57 skundai).

Remiantis Europos Komisijos 2015 metų atlikto „Eurobarometro“ tyrimo „Europos miestų gyvenimo kokybės vertinimas“ rezultatais, bendras pasitenkinimo rodiklis tarp Vilniaus gyventojų siekia net 98 procentus ir yra vienas didžiausių Europoje. „Eurobarometras“ miestuoe tyrė užimtumo galimybes, miesto transportą, aplinkosaugą, kultūros, švietimo, sveikatos apsaugą.

Daugiau skaitykite: http://bustas.lrytas.lt/nekilnojamasis-turtas/perkunkiemis-nelaimingiausiu-vilnieciu-rajonas.htm?foto=2

Baigiamas statyti daugiabutis, kuriame i?pirkta did?ioji dalis but?, nors formaliai ten joki? gyvenam?j? patalp? n?ra

Nors administraciniame pastate negali būti nė vieno buto, jau dabar jų pardavinėjama daugiau nei šimtas. Šalia esančio namo gyventojai stebisi: ,,Mūsų sutartyse buvo aiškiai nurodyta, kad daugiau jokių daugiabučių šiame sklype statoma nebus, o dabar šalia mūsų langų tiesiog atsirado nelegalus bendrabutis". Žmonės stebėjosi, kaip gali būti toks menkas atstumas tarp pastatų, ir tikino, kad baigus įrenginėti balkonus su kaimynais iš gretimo namo galės pasisveikinti paduodami ranką net neišėję iš namų.
Bene didžiausias klausimas šioje istorijoje – kokiu būdu administraciniame pastate gali būti pardavinėjami butai? Statybas kontroliuojantis vyriausiasis inspektorius Kęstutis Kambaras aiškina situacija: ,, Ten butų negali būti. Jie apgaudinėja žmonės. Šiuo metu statomas administracinis pastatas, o ką ten pardavinėja, nežinau. Gyvenamojo namo ten nebus“. 
Daugiau skaitykite: http://www.15min.lt/verslas/naujiena/bustas/ikaitais-tape-daugiabucio-gyventojai-mums-pries-nosis-baigiamas-nelegalus-bendrabutis-665-606223#_
 

Vilnie?iai ?perka didesn? naujos statybos b?st? negu latviai ir pama?u vejasi estus

Per 2015 metus Vilniaus ir Rygos gyventojų, uždirbančių vidutinį darbo užmokestį, galimybės įsigyti naujos statybos būstą padidėjo, nes abiejose šalyse vidutinės dirbančiųjų pajamos augo sparčiau negu vidutinės tokio nekilnojamojo turto kainos. Per 2015 metus vidutines pajamas uždirbančio vilniečio įperkamas naujos statybos būsto plotas Vilniuje padidėjo 0,4 kv. m ir buvo 29,6 kv m. – kiek didesnis negu Rygos gyventojų, kur įperkamas naujos statybos būsto plotas padidėjo 3,3 kv. m iki 27,9 kv. metro. Didžiausią senos statybos plotą ir toliau gali įpirkti vidutines pajamas uždirbantis Rygos gyventojas (53,5 kv. m), mažiausią – Vilniaus (41,9 kv. metro). Talino gyventojo įperkamas senos statybos būsto plotas 2015 m. pabaigoje buvo 44 kv. metrai. Vidutines pajamas uždirbantis vilnietis gali įpirkti 1,4 karto didesnį seną būstą negu naują. Mažiausias įperkamo naujo ir seno būsto plotų skirtumas Taline – 1,2 karto”
 
Daugiau: https://www.seb.lt/naujienos/2016-03-15/seb-vilnieciai-iperka-didesni-naujos-statybos-busta-negu-latviai-ir-pamazu
 

Kada yra tinkamiausias metas ie?koti b?sto nuomai?

Rugpjūčio–spalio mėnesiais sudaroma daugiau nei pusė visų metų nuomos sandorių. Tai laikas, kai sąlygas diktuoja nuomininkas – jis gali rinktis, kam nuomoti būstą. Tuo tarpu mažiausios kainos yra rudens pabaigoje, žiemą. Žiemos laikotarpis gali būti vadinamas ,,nuomininkų rinka". Nuomotojui svarbu, kas nuomosis jo butą, todėl nuomotojas yra linkęs verčiau sumažinti būsto nuomos kainą ir išnuomoti jį patikimam, ramiam žmogui.

Daugiau skaitykite: http://www.delfi.lt/verslas/nekilnojamas-turtas/kada-geriausia-ieskoti-busto-nuomai.d?id=70472508

 

?Capital? pl?tra gali paskatinti NT agent?r? susijungimus

„Capital Realty“ - tai prieš trejus metus įkurta nekilnojamojo turto (NT) agentūra, tapusi didžiausia Lietuvoje pagal brokerių skaičių. Šiuo metu „Capital Realty“ turi 14 biurų, užsiimančių NT tarpininkavimo veikla, juose dirba 215 brokerių. Dmitrijus Semionovas, NT agentūrų tinklo „Capital“ įkūrėjas teigia, jog per trejus veiklos metus vietos rinkoje plėtra vyko sklandžiai, nesusidūrė su didesniais sunkumais, o plėtra į užsienį yra sunkiausias etapas ir didžiulis iššūkis (pirmą franšizę užsienyje bendrovė pardavė Latvijoje, ten NT agentūra su „Capital“ prekių ženklu turėtų būti atidaryta šį pavasarį). Visgi, Lietuvos NT tarpininkavimo rinkoje auga įtampa ir darosi sudėtinga plėstis didinant naujų brokerių skaičių, todėl neatmestina, kad dideli rinkos dalyviai vykdys plėtrą prisijungdami mažesnes bendroves.

Plačiau: http://vz.lt/sektoriai/nekilnojamasis-turtas-statyba/2016/02/11/capital-pletra-gali-paskatinti-nt-agenturu-susijungimus#ixzz40HHCnW8U

Kasmetinis gyventoj? i?vykimas svetur ?takos nekilnojamojo turto rinkos pl?trai neturi.

Nors Lietuvą kasmet palieka dešimtys tūkstančių žmonių, naujų būstų paklausa nuolat auga. Vilniuje būsto sandorių skaičius ir įperkamumas didėja, nes yra stipri vidinė migracija iš regionų į miestą, be to auga aktyviausios amžiaus grupės – 25–39 metų amžiaus žmonių darbo užmokestis. Nekilnojamojo turto ekspertai sako, kad šiemet augs ir butų skaičius, ir jų kaina.

Daugiau skaitykite:http://m.delfi.lt/verslas/nekilnojamas-turtas/article.php?id=70333510

Stipri met? prad?ia nekilnojamo turto pardavimuose leid?ia prognozuoti ir aktyvesnius visus metus

Šio sausio rezultatai ne tik lenkia 2015 m. pradžią, bet ir yra vieni iš geriausių nuo 2008 m. Registrų centro duomenimis, pirmąjį šių metų mėnesį pardavimo sandoriais perleista 7150 pastatų, patalpų bei žemės sklypų kartu sudėjus. Palyginus su pernykščiu sausiu, tai yra 19 proc. daugiau. Pakankamai stipri metų pradžia leidžia prognozuoti ir aktyvesnius visus metus.

Daugiau skaitykite: http://www.alfa.lt/straipsnis/49976209/sausio-nt-rinka-atrodo-kad-metai-bus-aktyvus

B?sto nuomos patarimai

Tinkamo būsto suradimas - toks pat sunkus darbas, kaip ir patikimų nuomininkų paieška. Dažniausiai nuomojant būstą kyla įvairių nesusipratimų, tačiau geriausiai įvertinti ir patarti, kaip juos spręsti, gali nekilnojamojo turto brokeriai, dirbantys su abiem pusėmis - nuomininkais ir savininkais. Dažniausiai nesutarimų galima išvengti pasirašant nuomos sutartis, kurias prieš tai nuosekliai perskaito abi šalys. 

Skaitykite daugiau: http://www.delfi.lt/verslas/nekilnojamas-turtas/busto-nuoma-patarimai-kad-abi-puses-liktu-patenkintos.d?id=70211836

Vilniaus savivaldyb?je ? si?lymas leisti greta Nacionalinio stadiono statyti daugiabu?ius

Būsimas Vilniaus nacionalinio stadiono koncesininkas galės teritorijoje aplink stadioną statyti ir gyvenamuosius namus - tokią galimybę numato Vilniaus tarybos svarstytas dokumento projektas. Tačiau tam nepritarė opozicija - Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) vadovas, buvęs meras Artūras Zuokas. Jo manymu, reikia įtvirtinti saugiklius, kurie visiškai eliminuotų galimybę kartu su šiuo projektu užsiimti ir gyvenamosios paskirties statyba. Sutartis su privačiu investuotoju būtų sudaroma 25 metams - iš jų trejus metus vyks komplekso statyba, 22 metus investuotojas jį prižiūrės ir po to perduos savivaldybei.
 

?sp?dingi nuomos kain? poky?iai: kas bus toliau?

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, šių metų gruodį, palyginus su pernai gruodžiu, būsto nuomos kainos buvo 20,2 proc. didesnės. „Danske Bank“ banko ekonomisto Roko Grajausko nuomone, šiais metais galimas nuomos kainų kritimas bent 5-10 proc., kad vėl grįžtume į normalią tendenciją. Tačiau nekilnojamojo turto brokeriai neįžvelgia galimybių nuomos kainoms kristi ir skaičiuoja, kad kainos turėtų augti apie 5 proc.

Skaitykite daugiau: http://www.delfi.lt/verslas/nekilnojamas-turtas/ispudingi-nuomos-kainu-pokyciai-kas-bus-toliau.d?id=70156428

NT kain? augimas pralenk? ir Vilni

Registrų centro teigimu, naujos statybos pasiūlos miesteliuose ir kaimuose nėra – parduodami, perkami senos statybos namai ir butai, tačiau kainos auga sparčiau nei Vilniuje. Butai rajonuose pernai brango vidutiniškai 6–8 proc., namai – beveik 10 proc. Ir, prognozuojama, kad tai – ne pabaiga – kainos augs toliau. 

Skaitykite daugiau: http://www.delfi.lt/verslas/nekilnojamas-turtas/nt-kainu-augimas-pralenke-ir-vilniu.d?id=70183768