Naujienos

Patarimas Kaunui: neužmigti ant laurų, o pasivyti Vilnių NT srityje – šansų mažai

Atsigaunantis Kaunas neretai lygiuojasi ir konkuruoja su Vilniumi, tačiau specialistai teigia, kad tai nėra visiškai teisingas požiūris. Lietuvos banko valdybos narys Tomas Garbaravičius teigia, kad ekonominiai Kauno rodikliai yra kur kas artimesni Klaipėdai, o Vilnius yra gerokai toliau priekyje.

Pastebima, kad laikinojoje sostinėje kyla NT kainos, tačiau tai nėra išskirtinis atvejis Lietuvoje. Kita vertus, Kaunas ir Vilnius panašūs dėl žmonių traukos. „Kaune kainos kyla. Kyla sparčiau nei Vilniuje, bet ne taip sparčiai kaip kituose miestuose. Lūkesčiai yra dideli, susiję daugiausiai su investicijomis, su LEZ plėtra, su užsienio įmonėmis. Be to, Kaunas turi universitetus, turi jaunus žmones, kurie atvažiuoja. Kaunas kaip ir Vilnius – vyksta vidinė migracija. Šie miestai traukia žmones iš kitų regionų. Ateina tiek žmonės, tiek investicijos“, - teigia T. Garbaravičius.

Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/verslas/nekilnojamas-turtas/patarimas-kaunui-neuzmigti-ant-lauru-o-pasivyti-vilniu-nt-srityje-sansu-mazai.d?id=79725069
 

Pirko pigesnį butą, o nusipirko „viešbutį“: pasekmes pajauti tik po kelių metų

Prieš ketverius metus Vilniaus Ozo trikampyje apartamentais pavadintą butą įsigijusi Paulina džiaugėsi, kad pavyko gauti pigesnį būstą naujos statybos name. Po dviejų metų naujoji savininkė gavo laišką iš Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) su prašymų sumokėti nekilnojamojo turto mokestį (NTM), nes gyvena viešbučio paskirties patalpose.

Prieš ketverius metus Vilniaus Ozo trikampyje apartamentais pavadintą butą įsigijusi Paulina džiaugėsi, kad pavyko gauti pigesnį būstą naujos statybos name. Po dviejų metų naujoji savininkė gavo laišką iš Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) su prašymų sumokėti nekilnojamojo turto mokestį (NTM), nes gyvena viešbučio paskirties patalpose. Paulina žinojo, kad būsto kaina buvo žemesnė, nes jo paskirtis – komercinė. Paskirtį į gyvenamąją žadėjo pakeisti patys vystytojai – kompanija „Brp invest“, tad mergina nebesuko galvos. Pardavėjas dar pridūrė, kad jei nepavyktų, gyventojams vėliau tai padaryti patiems bus vieni juokai. Gavusi mokesčių sąskaitą ir bandydama pakeisti savo namų paskirtį Paulina suprato, kad ne viskas taip paprasta. VMI teigia negalinti niekuo padėti, nes gavo tokius miesto savivaldybės nurodymus. Tuo tarpu, savivaldybė atkerta, kad sistema nepasikeitė ir toks įstatymas galiojo visada, tad nėra jokių naujų nurodymų. „VMI galiojo įstatymas, kad žmogus, registravęs gyvenamąją vietą tokiame būste, nevykdantis jame jokios komercinės veiklos, gali pateikti prašymą ir būti atleistas nuo to mokesčio. Pateikiau prašytus dokumentus, nuo mokesčio atleido, pernai viskas buvo taip pat. Praėjus pusmečiui nuo dokumentų pateikimo su kaimynais (tokių apartamentų pastate yra vienas korpusas, kitas – gyvenamosios paskirties) gavome laiškus, kad esame nepateikę NT deklaracijų“, - DELFI sakė Paulina. 

Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/verslas/nekilnojamas-turtas/pirko-pigesni-buta-o-nusipirko-viesbuti-pasekmes-pajauti-tik-po-keliu-metu.d?id=79381121

 
 

Skvernelis apie NT mokestį: pensininkai, prisipirkę butų, - ne argumentas

Premjeras Saulius Skvernelis teigia, kad Vyriausybės parengti mokesčių reformos pasiūlymai subalansuoti, o visuotiniam nekilnojamojo turto (NT) mokesčiui įvesti dabar nėra tinkamas metas.
„Mūsų sprendimai subalansuoti ir tie žingsniai, kurie padaryti, irgi yra socialiai atsakingi, apgalvoti. Šiandien būtų, matyt, ne vieta ir ne laikas kalbėti apie visuotinio nekilnojamojo turto mokesčio įvedimą, tai tikrai paliestų didžiąją dalį tų žmonių, kuriems apskritai sudėtinga mokesčius mokėti, ir tai nebūtų socialiai teisinga ir atsakinga“, – Vyriausybėje trečiadienį žurnalistams sakė premjeras.

Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/verslas/nekilnojamas-turtas/skvernelis-apie-nt-mokesti-pensininkai-prisipirke-butu-ne-argumentas.d?id=78289815

 

Šiemet bus išdalinta 15 mln. eurų kompensuojamų būsto paskolų

Kai kurios jaunos bei daugiavaikės šeimos ir žmonės su negalia šiemet galės gauti 14,95 mln. eurų valstybės kompensuojamų būsto paskolų.
Po 5,5 mln. eurų paskolų galės suteikti SEB ir „Swedbank“, 3 mln. eurų – „Luminor“. Likusius 950 tūkst. eurų paskolins 10 kredito unijų visoje šalyje, nurodoma socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakyme. SEB bankas antradienį pranešė pasirašęs sutartį su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija dėl tokių paskolų. Sutartis su ministerija jau yra pasirašę „Luminor“ ir „Swedbank“. „Sulaukiame didelio ir didmiesčių, ir šalies regionų gyventojų susidomėjimo tokiomis paskolomis. Pernai metų pradžioje SEB bankui nustatytą limitą pasiekėme jau antrą ketvirtį“, – pranešime spaudai cituojamas SEB banko Mažmeninės tarnybos direktorius Vaidas Žagūnis. Vyriausybės kompensuojamas būsto paskolas gauna žmonės, turintys teisę į valstybės paramą būstui įsigyti – jaunos ir daugiavaikės šeimos ar neįgalieji, perkantys pirmąjį būstą, rekonstruojantys ar pritaikantys neįgaliųjų poreikiams būstą, tačiau jei jų pajamos ir turtas neviršija nustatytų ribų. Valstybė subsidijuoja 10–20 proc. paskolos sumos. 

https://www.delfi.lt/verslas/nekilnojamas-turtas/siemet-bus-isdalinta-15-mln-euru-kompensuojamu-busto-paskolu.d?id=77665103
 

Įvardijo šiemet patraukliausią pirkti nekilnojamąjį turtą

Nekilnojamojo turto (NT) plėtotojų lūkesčiai šiemet išlieka teigiami, o patraukliausiu NT plėtrai įvardijamas būsto sektorius, rodo penktą kartą Lietuvoje apskaičiuotas nekilnojamojo turto lūkesčių indeksas. Skalėje nuo 0 iki 100 apskaičiuota indekso reikšmė 2018 metams siekia 66 punktus. Lyginant su 2017-aisiais reikšmė mažėjo 3 punktais ir vis dar gerokai viršija 50 punktų ribą, skiriančią verslo plėtrą nuo recesijos. Šiemet patraukliausiu turtu 37 proc. rinkos dalyvių įvardija gyvenamąjį turtą. Praėjusiais metais didžioji dalis (51 proc.) respondentų tokiu laikė komercinį turtą, šiemet tokių buvo 34 procentai. Plėtotojai prognozuoja, jog šiemet patraukliausi rinkoje bus būstai, kainuojantys 60-90 tūkst. eurų. Jų skaičiavimais, šiemet apie 20 proc. būstų bus parduodama investicijai.

Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/verslas/nekilnojamas-turtas/ivardijo-siemet-patraukliausia-pirkti-nekilnojamaji-turta.d?id=77122693

 

Daugybė lietuvių daro klaidą, dėl kurios gali permokėti už būsto kreditą

Daugiau nei pusė lietuvių, imančių būsto kreditą, tai daro pirmame pasitaikiusiame banke ir savo noru netenka galimybės paskolą gauti geresnėmis sąlygomis. Taip LRT.lt sako asmeninių finansų ekspertė Odeta Bložienė bei finansinių technologijų įmonės „Finpass“ direktorius Justinas Kaminskas. Jo teigimu, net ir, rodos, nedidelis palūkanų skirtumas gali lemti kelių tūkstančių eurų praradimą. Kreditų biuro „Creditinfo“ duomenimis, net 61 proc. lietuvių būsto kreditą ima pirmame pasitaikiusiame banke, nepateikę paraiškų ir nepasidomėję sąlygomis kituose.

Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/verslas/nekilnojamas-turtas/daugybe-lietuviu-daro-klaida-del-kurios-gali-permoketi-uz-busto-kredita.d?id=76959441



 

Seimui siūloma apmokestinti daugiau nekilnojamojo turto

Seimas antradienį svarstys, ar imtis siūlymo nuo 2018 metų liepos apmokestinti daugiau nekilnojamojo turto.
Siūloma trečdaliu sumažinti maksimalią neapmokestinamo nekilnojamojo turto vertę ir tokiu būdu skatinti atsakingas žmonių investicijas į NT. Tokias Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo pataisas teikia Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Algirdas Sysas, Biudžeto ir finansų bei Audito komitetų nariai Andrius Palionis ir Rasa Budbergytė. Jie siūlo atleisti nuo nekilnojamojo turto mokesčio tik tuos gyventojus, turinčius įvairios paskirties turto, kurio vertė neviršija 150 tūkst. eurų - maždaug 32 proc. mažiau negu dabar ( 220 tūkst. eurų). Šeimoms, auginančioms tris ir daugiau vaikų iki 18 metų ar neįgalius vaikus, turto vertė būtų didinama 30 procentų. Jeigu Seimas pataisas priimtų, būtų apmokestinama daugiau gyventojų NT, tačiau, pasak pataisų iniciatorių, tai nepalies daug žmonių. Seimas jau yra pradėjęs svarstyti Vyriausybės siūlymą gyventojų nekomercinį NT apmokestinti progresiniais 0,5-2 proc. tarifais - turto iki 220 tūkst. eurų ir toliau siūloma neapmokestinti.

Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/verslas/nekilnojamas-turtas/seimui-siuloma-apmokestinti-daugiau-nekilnojamojo-turto.d?id=76272179

 

Antrą ketvirtį būstas pabrango 3,1 proc

Ankstesnės statybos būstai pabrango 3,1 proc. Iš jų butai daugiabučiuose namuose pabrango 3,3 proc., vienbučiai ir dvibučiai namai – 2,3 proc. 2017 m. antrąjį ketvirtį, palyginti su 2016 m. antruoju ketvirčiu, būsto kainos padidėjo 10,2 proc. Naujos statybos būstai pabrango 13,2 proc. Iš jų butai daugiabučiuose namuose pabrango 13,6 proc., vienbučiai ir dvibučiai namai – 12,7 proc. Ankstesnės statybos būstai pabrango 9,2 proc. Butai daugiabučiuose namuose pabrango 9,7 proc., vienbučiai ir dvibučiai namai – 7,6 proc. Antrą šių metų ketvirtį, palyginti su pirmu, savininkų užimtų būstų sąnaudų elementų kainų padidėjimas, apskaičiuotas pagal savininkų užimtų būstų kainų indeksą (SUBKI), sudarė 2,5 proc.

Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/verslas/nekilnojamas-turtas/antra-ketvirti-bustas-pabrango-3-1-proc.d?id=75791699
 

Būsto nuomos rinka: ko tikėtis į didmiesčius plūstantiems studentams

Didžiuosiuose miestuose intensyviai vykstant statybų darbams ir kuriantis naujiems būstams, buvo tikimasi, kad tai turės įtakos būsto pasiūlai ir nuomos kainai.
Tačiau nekilnojamojo turto rinkos analitikas Arnoldas Antanavičius pastebi, kad šį rudenį nuomininkams nebus nė kiek lengviau susirasti būstą. „Šiuo metu nekilnojamojo turto nuomos rinka niekuo neišsiskiria nuo ankstesnių metų, kai yra vasaros vidurys, artėja ruduo, studentai atvyksta į didžiuosius miestus. Mes matome šiokį tokį nuomos kainų padidėjimą ir nedidelį rinkos kaitimą. Jeigu anksčiau buvo galima tikėtis, kad šie metai bus šiek tiek lengvesni, nes nuolat investuojama į nuomą, nemažai yra perkančiųjų butą ir atiduodančiųjų nuomai, tai pasiūla šiemet nėra nė kiek didesnė nei ankstesniais metais. Ir tai lemia, kad nuomininkams nebus nė kiek lengviau susirasti būstą“, – sako A. Antanavičius.
 

Ar šiandien įmanoma parduoti savo būstą be brokerio?

Susiruošėte parduoti butą ar kitą nekilnojamąjį turtą ir svarstote, ar verta kreiptis į brokerį. Nekilnojamojo turto (NT) specialistai teigia, kad pirmiausia reikia susidėlioti visus pliusus ir minusus, įvertinti savo galimybes ir nuspręsti, ar reikalinga pagalba parduodant NT, ar galite tai padaryti savarankiškai.
 
 
 

E.varžytinės - ką svarbu žinoti

Ne vieną kartą susiduriau su klientų, draugų, pažystamų susidomėjimu iš varžytinių parduodamu turtu. Todėl nusprendžiau pasidalinti mintimis ir svarbiausiais žingsniais.
Pats esu varžytinėse dalyvavęs kelis kartus, todėl kliaujuosi ne tik sukaupta literatūros analize, o ir praktika.

Kodėl varžytinės įdomios? Atsakymas - kaina!
Pradinė pirmų varžytinių kaina būna -20% mažesnė nei rinkos kaina, o antrųjų net – 40%.

Pagrindiai aspektai, kuriuos reikia žinoti.

Daugiau skaitykite: https://www.facebook.com/virkutis.sigitas/posts/1719878051372264?notif_t=like&notif_id=1491210410304143

NT pirkėjus įspėja dėl didėsiančių palūkanų

Po poros metų paskolų palūkanos gali padidėti, dėl to ketinantys skolintis pinigų ir už juos pirkti naują būstą turėtų gerai įvertinti savo galimybes. Priešingu atveju, gyventojams gali kilti mokumo problemų. DELFI konferencijoje dalyvavęs Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas įsitikinęs, kad kol kas didesnių problemų šalies nekilnojamojo turto rinkoje nėra, nors situacija ir kaista. Jis nemano, kad dabartiniai NT pirkėjai už jį permoka: „Mūsų skaičiavimai rodo, kad stebėti situaciją NT rinkoje reikia, tačiau mes negalime kalbėti apie burbulo situaciją. Nemanau, kad šiandien būstas ir apskritai nekilnojamasis turtas yra pervertintas. Bet jei lygintume dabartinę situaciją su ta, kuri buvo prieš metus, tai temperatūra yra šiek tiek pakilusi. Kaip sakė vienas mano kolega, kalbame apie kokius 37 laipsnius kūno temperatūros“.

Skaitykite daugiau: http://www.delfi.lt/video/aktualijos/nt-pirkejus-ispeja-del-didesianciu-palukanu.d?id=73670284

Temperatūra būsto rinkoje kyla: prabilo apie naujus rekordus

Šalies gyvenamojo būsto ir apskritai nekilnojamojo turto rinka jau pasiekė arba netrukus pasieks tuos rodiklius, kurie buvo fiksuoti prieš 2008 m. krizę. Tačiau, specialistų teigimu, tai nereiškia, kad NT burbulas sprogs artimiausiu metu. Apie tai diskutuota metinėje Lietuvos NT plėtros asociacijos (LNTPA) konferencijoje. „Inreal“ Tarpininkavimo departamento vadovas Julius Belanoška atkreipė dėmesį, kad pernai nepasitvirtino prognozės, jog NT paklausa mažės ir jo bus nuperkama mažiau:

Skaitykite daugiau: http://www.delfi.lt/verslas/nekilnojamas-turtas/temperatura-busto-rinkoje-kyla-prabilo-apie-naujus-rekordus.d?id=73683672

Būsto nuoma: kaip geriau mokėti mokesčius?

Vis daugiau gyventojų įsigyja butą nuomai. Žurnalas „Investuok“ aiškinasi - kas naudingiau: įsigyti verslo liudijimą ar tiesiog deklaruoti pajamas ir sumokėti GPM.
Skaičiuojame su Valstybinės mokesčių inspekcijos Teisės departamento direktoriaus pavaduotoja Alina Gaudutyte. Verslo liudijimas ar GPM „Gyventojai, norintys legaliai nuomoti savo būstą ar kitas gyvenamosios paskirties patalpas kitiems gyventojams, turi dvi galimybes. Pirmoji – įsigyti verslo liudijimą „Gyvenamosios paskirties patalpų nuoma, neteikiant apgyvendinimo paslaugų“. Jų kainas tvirtina vietos savivaldybių tarybos, todėl įvairiuose miestuose mokestis už verslo liudijimą, skirtą gyvenamosios paskirties patalpų nuomai, gali skirtis.

Skaitykite daugiau: http://www.delfi.lt/verslas/nekilnojamas-turtas/busto-nuoma-kaip-geriau-moketi-mokescius.d?id=73302444

Fiksuojamas didžiausias metinis butų kainų augimas nuo 2008 metų

„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2016 metų lapkričio mėnesio reikšmė išaugo 0,4%. Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių ūgtelėjo 5,2% (2016 metų spalį metinis augimas sudarė 5,0%).

Skaitykite daugiau: http://www.alfa.lt/straipsnis/50115848/fiksuojamas-didziausias-metinis-butu-kainu-augimas-nuo-2008-metu

Imantiems būsto kreditus- daugiau informacijos ir apsaugos

Seimas priėmė Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymą ir su juo susijusių įstatymų pakeitimus, kuriais stiprinama būsto ar kito nekilnojamojo turto (NT) kredito gavėjų teisinė apsauga, skatinama kredito paslaugų rinkos plėtra ir konkurencija tarp kredito davėjų bei tarpininkų. Su NT susijusio kredito įstatymu nustatoma, kad griežtesnės nei ligi šiol nuostatos būtų taikomos ne tik gyvenamosios paskirties nekilnojamuoju turtu užtikrintoms kredito sutartims, sudaromoms su vartotojais (būsto kreditai), bet ir kitoms kredito sutartims, užtikrintoms nekilnojamojo turto hipoteka, nepriklausomai nuo įkeisto nekilnojamojo turto paskirties. Naujų reikalavimų numatoma netaikyti tik pagal Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymą sudaromoms kredito sutartims.

Skaitykite daugiau: http://www.alfa.lt/straipsnis/50101985/imantiems-busto-kreditus-daugiau-informacijos-ir-apsaugos

R. Grajauskas. Gyventojų galimybės įsigyti būstą – rekordiškai aukštos, išsinuomoti – žemos

Būsto kainos Lietuvoje ir toliau auga, tačiau augimas išlieka nuosaikus, o kalbėti apie burbulą nėra jokio pagrindo. Statistikos departamento duomenimis, pirmoje šių metų pusėje būsto kainos augo 3,4 proc., o tai yra gerokai mažiau nei augo vidutinis atlyginimas. Šiuo metu gyvenamojo nekilnojamojo turto (NT) kainos Lietuvoje siekia maždaug 2006 m. lygį, nors atlyginimai nuo 2006 m. yra paaugę daugiau kaip pusantro karto. Tai reiškia, kad tiek pat yra išaugęs ir būsto įperkamumas. Apskritai, šiuo metu būsto įperkamumas yra aukščiausiame lygyje nuo 1995 m., kai pradėta fiksuoti statistika. Tuo tarpu būsto nuomos kainos auga gerokai greičiau. Praėjusiais metais jos Lietuvoje vidutiniškai augo beveik penktadaliu, o pirmoje šių metų pusėje augimas siekė dar 16 proc. Atsižvelgiant į tai, kad atlyginimai Lietuvoje šiemet auga kiek daugiau nei 7 proc., tai reiškia, kad būsto nuomos įperkamumas smarkiai krenta.

Skaitykite daugiau: http://www.delfi.lt/verslas/nuomones/r-grajauskas-gyventoju-galimybes-isigyti-busta-rekordiskai-aukstos-issinuomoti-zemos.d?id=72354284




 

Ėmėsi svarstyti naujas būsto kredito taisykles

Imant būsto kreditą atsiras vadinamasis „persigalvojimo laikotarpis“ – per 14 d. nuo sutarties sudarymo kredito gavėjas galės be jokių finansinių pasekmių atsisakyti jau sudarytosios kredito sutarties. Tai numatoma naujame Kredito, susijusio su nekilnojamuoju turtu, įstatymo projekte, kurį antradienį Vyriausybės teikimu pradėjo svarstyti Seimas. Projektas numato ir kur kas daugiau būsto kredito išdavimo taisyklių pakeitimų. Naujame įstatyme be kita ko atsiranda nuostata, kad išskyrus įstatymo numatytus ribotus atvejus bankai nebegalės reikalauti, kad būsto paskolos gavėjas būtų būtinai įsipareigojęs naudotis ir kitomis to paties banko paslaugomis. Naujame įstatyme taip pat atsiras kelios kitos naujos su būsto paskolomis susijusios nuostatos.

Skaitykite daugiau: http://vz.lt/sektoriai/bankai-draudimas/2016/10/11/emesi-svarstyti-naujas-busto-kredito-taisykles

 
 


 

Sunku patikėti – labiausiai kainos pučiasi šiuose Vilniaus rajonuose

Senbuviai baiminasi, naujakuriai džiūgauja. Maždaug taip vilniečiai vertina sparčiai besiplečiančius miesto rajonus. Nekilnojamojo turto specialistai teigia,  jog plėtra didina būsto vertę, tačiau pripažįsta, jog ji turi ir trūkumų. Naujų būstų projektų sostinėje – per šimtą, tačiau daugiausia plėtotojų ir pirkėjų dėmesio sulaukia keli miesto rajonai. Tai – Naujamiestis, Pilaitė, Antakalnis, Pašilaičiai ir Baltupiai, šiose vietose statybos tarsi nestoja. „Naujamiestyje per pastaruosius keletą metų įvyko nemažai senų teritorijų konversijų, gamybinės teritorijos buvo išvalytos, o dabar čia plėtojami nauji būsto projektai. Todėl iš pramoninio, šiek tiek neigiamą atspalvį turinčio rajono Naujamiestis tampa vis patrauklesnis. Be to, potencialūs pirkėjai jį dažniausiai įvardija kaip mikrorajoną, kuriame norėtų įsigyti būstą“, – kalbėjo „Inreal“ Investicijų ir analizės departamento vadovas Arnoldas Antanavičius.

Skaitykite daugiau: http://bustas.lrytas.lt/nekilnojamasis-turtas/sunku-patiketi-labiausiai-kainos-puciasi-siuose-vilniaus-rajonuose.htm?




 

Ypač mažų butų atgimimas Vilniuje

Nedidelių, vos keliolikos kvadratinių metrų, butų paklausa pastaruoju metu sparčiai auga.Juos įsigyja jauni žmonės, savo vaikams studentams juos perka tėvai, nusprendę, kad taip geriau negu nuomotis, dar kiti juos įsigyja ketindami nuomoti ir uždirbti. Žurnalas „Investuok“ pasidomėjo, kokios čia galimybės. Iki 2009 m. nebuvo galima statyti mažesnio negu 34 kv. m buto. Bet krizė privertė normatyvų kūrėjus nusileisti ant žemės ir sumažinti normą iki 20 kv. m. Nes reglamentai nepadidina žmonių galimybių, tik suvaržo rinkos pasiūlą. Šiandien pasiūla gana įvairi: nuo įprasto nedidelio vieno kambario buto naujos statybos name ir studijos tipo buto, vadinamojo lofto buvusiuose industriniuose statiniuose iki į butus perdarytų kambarių buvusiuose bendrabučiuose ir negyvenamų patalpų visuomeninės paskirties pastatuose ar net pusrūsiuose įrengtų būstų.

Skaitykite daugiau: 
http://www.delfi.lt/verslas/nekilnojamas-turtas/ypac-mazu-butu-atgimimas-vilniuje.d?id=72238684

Nuomotis nereikia pirkti- kur dėti kablelį?

Ar prisimenate žodžius, prieš kelerius metus skambėjusius visuose straipsniuose nekilnojamojo turto tema? „Butai brangs“, – tikino ekspertai. Panaši situacija stebima ir šiuo metu – tiek parduodamo, tiek nuomojamo būsto kainos auga. Tačiau šįkart pakalbėkime ne apie kainų pokyčius ir tendencijas, o apie klausimą, kuris anksčiau ar vėliau iškyla neturintiems nuosavo būsto: nuomotis ar pirkti? Ir kur dėti kablelį sakinyje „nuomotis nereikia pirkti“.
„Kaina nėra vienintelis motyvas, apsprendžiantis, kas yra geriau – nuomotis būstą arba jį pirkti“,  – įsitikinęs Marius Čiulada, nekilnojamojo turto agentūros „Ober–Haus“ Senamiesčio biuro vadovas. Jis pasakoja, kad būsto nuoma turi savo privalumų: nuomojamas būstas suteikia žmogui daugiau lankstumo ir laisvės, mat nepatikusį būstą galima lengvai pakeisti, nėra įsipareigojimų, prisirišimo prie vietos. Nuosavas būstas dažniausiai reiškia didesnius įsipareigojimus ir atsakomybę: atsiranda ne tik paskola bankui (jeigu būstas pirktas tokiu būdu), bet ir visi rūpesčiai, susiję su būsto priežiūra, remontu.
Skaitykite daugiau: 
http://www.aruodas.lt/straipsniai/nuomotis-nereikia-pirkti-kur-deti-kableli-531/ 


 

Investavimas į nekilnojamąjį turtą

Sudomino investavimas į nekilnojamąjį turtą? Svajojate tapti nekilnojamo turto magnatu? Norite sukurti savo nekilnojamojo turto imperiją? Tapsite D. Trampo pasekėju? Kodėl? Ar dėl to, kad nekilnojamo turto kainos tik kyla? Deja, tiesa ta, kad nekilnojamojo turto kainos iki dangaus neauga. Ekonomika turi ne tik kilimo, bet ir nuosmukio laikotarpius. Jeigu įsigijote nekilnojamo turto ekonomikai kylant, galite patirti didelius nuostolius ekonomikai smunkant. Investicijos į nekilnojamąjį turtą atrodo paprastos tik iš pirmo žvilgsnio. Įvairios nekilnojamojo turto rūšys turi skirtingą riziką. Perkant nekilnojamąjį turtą reikia atkreipti dėmesį į tokius niuansus kaip turto vertinimas, įsigijimo finansavimas, finansinis svertas, turto likvidumas ir jo kainą lemiantys faktoriai. Investicijos į nekilnojamą turtą gali turėti skirtingas formas – jos neapsiriboja tik paties nekilnojamo turto įsigijimu.  Turite daug išmanyti apie investavimą į nekilnojamą turtą, kad jis galiausiai neatitektų paskolą suteikusiam bankui. Perskaitę šį straipsnį sužinosite kaip investuoti į nekilnojamą turtą, kokią riziką teks prisiimti arba kaip jos išvengti, kaip nustatyti nekilnojamo turto rinkos vertę ir iš šių investicijų pasipelnyti.

Skaitykite daugiau: http://investologija.lt/investavimas/kur-investuoti/investicijos-i-nekilnojama-turta/  

Kiek šiemet kainuos būsto nuoma studentams?

Netrukus studentai sužinos stojimo į aukštąsias mokyklas rezultatus – nemažai jaunuolių teks apsigyventi kitame mieste. Remdamiesi nekilnojamojo turto portalo Aruodas.lt skelbimų statistika apžvelgiame, ką ir už kokią kainą galima išsinuomoti didmiesčiuose. Šiemet butus nuomojančių savininkų lūkesčiai didesni nei pernai – už nuomą prašoma bent keliais procentais didesnės sumos. Šį birželį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais, Vilniuje butų nuomos pasiūlos kainos padidėjo apie 5 proc., Kaune – apie 7 proc., Klaipėdoje augimas siekia 3 proc.
Taigi, kokią pinigų sumą šiuo metu tektų paruošti, ketinant nuomotis būstą?

Skaitykite daugiau: http://www.aruodas.lt/straipsniai/kiek-siemet-kainuos-busto-nuoma-studentams-527/





 

Buto kainos birželį toliau augo

Didžiuosiuose šalies miestuose toliau fiksuojamas butų kainų didėjimas.
Birželį vieno kvadratinio metro kaina Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje buvo 0,7% didesnė nei gegužę ir 4,7% – nei pernai birželį, skelbia nekilnojamojo turto agentūra „Ober-Haus“. Nei viename iš penkių miestų augimas neviršijo 1%. Vilniuje, pagrindinėje butų rinkoje, jis siekė 0,8% – kainos padidėjo 10 Eur iki 1.376 Eur už kv. m. Per metus kainos sostinėje padidėjo 6,0%. Nuo 2010 m. gegužės, pastarojo žemiausio taško, butai Vilniuje yra pabrangę 19,2%, tačiau vis dar 44,0% pigesni, nei 2007 m. gruodį. VŽ savaitgalį skelbė, kad Lietuvoje butų sandorių skaičius šių metų antrąjį ketvirtį augo 21%, tačiau nekilnojamojo turto plėtotojai naujai pastatytų būstų pardavė mažiau.
Plačiau: http://vz.lt/sektoriai/nekilnojamasis-turtas-statyba/2016/07/12/butu-kainos-birzeli-toliau-augo#ixzz4EGnZsLeH

 

SEB: pusė gyventojų ir toliau mano, kad būsto kainos didės

SEB banko būsto kainų lūkesčių rodiklis rodo, kad šių metų birželį 51 proc. respondentų tikėjosi, jog būsto kainos per artimiausius dvylika mėnesių padidės, 9 proc. – kad sumažės, 28 proc. – kad nesikeis. Būsto kainų statistiniai duomenys rodo, kad jos pastaruoju metu auga visgi lėčiau negu gyventojų pajamos. Prieš tris mėnesius, kad būsto kainos didės, manė 51 proc. gyventojų, kad mažės – 11 proc., kad bus tokios pat – 26 procentai. Panašūs gyventojų lūkesčiai, kai pusė ar kiek daugiau negu pusė tikisi būsto kainų kilimo, jau laikosi beveik metus – nuo 2015 metų birželio.
Skaitykite daugiau: https://www.seb.lt/naujienos/2016-07-04/seb-puse-gyventoju-ir-toliau-mano-kad-busto-kainos-dides

Būsto nuomos kainos Vilniuje kyla dramatiškai

Per paskutinius trejus metus Vilniuje buto nuomos kainos išaugo beveik trečdaliu. Nekilnojamojo turto ekspertai patvirtina, kad prie nuomos kainų augimo prisideda ir nuolat besisteigiantys ir besiplečiantys paslaugų centrai. Pušų terasos© DELFI (K. Čachovskio nuotr.) Statistikos departamentas skaičiuoja, kad pernai vidutiniškai buto nuoma Vilniuje brango 7,3 proc. Ne ką labiau džiuginantys ir ankstesnių metų kainų pokyčiai: 2014 m. – 7,5 proc., 2013 m. – 7,6 proc. Nekilnojamojo turto bendrovės „Inreal“ investicijų ir analizės departamento vadovas Arnoldas Antanavičius skaičiuoja, kad per paskutinius trejus metus butų nuomos kainos sostinėje vidutiniškai išaugo 25-30 proc., priklausomai nuo vietos, statybos metų ir pan. „Didžiausias procentinis nuomos kainos pokytis užfiksuotas pigiausių butų segmente, iš dalies ir dėl mažos palyginamosios bazės. Pavyzdžiui, vieno kambario butą senos statybos name miegamajame mikrorajone prieš trejus metus buvo galima išsinuomoti už vidutiniškai 159-188 eur/mėn. Šiuo metu tokio buto nuomos kaina siekia 220-240 eur/mėn.“, – kainų skirtumais pasidalijo pašnekovas. 

Skaitykite daugiau: http://www.delfi.lt/verslas/nekilnojamas-turtas/busto-nuomos-kainos-vilniuje-kyla-dramatiskai.d?id=71467870
 

Būsto rinka įsisiūbavo, tačiau prognozės pirkėjams - nemalonios

2016 metų pradžioje Lietuvos būsto rinka vėl spurtavo - visuose šalies regionuose stebimas išaugęs būsto rinkos aktyvumas, kylančios pardavimo ir nuomos kainos bei sparčiai augančios skolinimosi apimtys. „Ober-Haus“ duomenimis, per pirmąjį šių metų ketvirtį butų kainos Vilniuje augo 1,3 proc., Kaune – 0,7 proc., Klaipėdoje – 0,4 proc., Šiauliuose – 1,2 proc. ir Panevėžyje – 1,1 proc. O VĮ Registrų centro duomenimis, per pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuvoje sudaryta 24 proc. daugiau butų pirkimo-pardavimo sandorių, palyginti su 2015 metų tuo pačiu laikotarpiu.
Be to, per pirmąjį šių metų ketvirtį penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose tiesiogiai iš statytojų buvo nupirkta arba rezervuota 1 336 naujos statybos butai jau pastatytuose ir statomuose daugiabučiuose namuose (t.y. 21 proc. daugiau nei jų buvo realizuota per 2015 metų IV ketvirtį ir net 61 proc. daugiau nei 2015 metų I ketvirtį).
Tikėtina, kad augant investuotojų skaičiui, skirtumas tarp nuomos ir pardavimo kainų turėtų mažėti, kas lems ir mažėjančią investicinę grąžą iš nuomos. Be to, dalis esamų nuomininkų palieka arba paliks šią rinką tapdami būsto savininkais – įsigydami nuosavą būstą. Todėl vargu, ar ateityje būsto nuomos pelningumas bus didesnis nei yra šiuo metu.

 

Nepatikėsite, koks sūkis įvyko nekilnojamojo turto rinkoje

Nuo 2012 metų užsienio investuotojai kasmet į studentų apartamentus investuoja ne mažiau kaip 6 mlrd. dolerių – neskaitant stambių sandorių. Kodėl ši sritis tokia patraukli? Studentų skaičius visame pasaulyje auga. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos duomenimis, užsienyje besimokančių žmonių skaičius nuo 2 mln. (2000 m.) išaugo iki 4,5 mln. (2012 m.), o iki 2025-ųjų sieks 8 mln. Didelė paklausa lemia mažesnę riziką investuojant į studentų apartamentus nei į nekilnojamąjį turtą. Biurų nuomotojams didelę įtaką daro ekonominė situacija, o gyvenamojo būsto studentams reikia visada – net krizės metais. Be to, pajamos iš nuomojamų studentiškų apartamentų didesnės nei iš įprastų butų, kurie nuomojami ilgam laikui.

Daugiau skaitykite: http://bustas.lrytas.lt/nekilnojamasis-turtas/nepatikesite-koks-sukis-ivyko-nekilnojamojo-turto-rinkoje.htm

Kas antras Lietuvos gyventojas tikisi būsto kainų augimo

SEB banko būsto kainų lūkesčių rodiklis rodo, kad šių metų kovą daugiau negu pusė (52 proc.) respondentų manė, kad būstas per artimiausius dvylika mėnesių brangs, 11 proc. - kad pigs, 26 proc. - kad kainos nesikeis.Pasak SEB banko šeimos finansų ekspertės Julitos Varanauskienės, didesnių būsto kainų lūkesčius galima sieti su bendrais geresniais lūkesčiais (žmonės laukia geresnės finansinės padėties, didesnių arba bent stabilių pajamų). Būsto kainų kilimo Lietuvoje per ateinančius 12 mėnesių kiek dažniau tikisi kaimų ir mažesnių miestų gyventojai (58 proc.), o didmiesčių gyventojai dažniau negu kiti nurodo, kad būsto kainos liks tokios pat (30 proc.).
Apklausoje dalyvavo 1 037 Lietuvos gyventojai iš 122 vietovių, kurių amžius 15-74 m.

Daugiau skaitykite: http://www.delfi.lt/verslas/nekilnojamas-turtas/seb-kas-antras-lietuvos-gyventojas-tikisi-busto-kainu-augimo.d?id=71028402

Nelaimingiausių gatvių dešimtukas - pirmoje vietoje Perkūnkiemio g.

„Sostinė“ sudarė dešimtuką nelaimingiausių gatvių, iš kurių į savivaldybę atkeliauja daugiausia skundų dėl netvarkingo automobilių statymo, šiukšlių, duobių ir kitų bėdų. Per ketverius metus į savivaldybę atkeliavo 271 skundas iš Perkūnkiemio gatvėsŠios gatvės gyventojai įpratę užsirašyti ne tik eismo taisykles pažeidusio automobilio numerį, bet ir jį nufotografuoti. Beje, Perkūnkiemio gyventojai mėgsta skųstis, esą policijos ar savivaldybės darbuotojai neskuba reaguoti į jų pranešimus.
Minties gatvė Žirmūnuose – antrojoje vietoje.Jos gyventojai skundėsi 156 kartus. 
Gabijos gatvė – trečioji dešimtuke. Jos gyventojai skundėsi 126 kartus.
Keramikų gatvė – ketvirtoji nelaimingųjų sąraše. Jos gyventojai surašė 121 skirtingo pobūdžio skundą.
Rinktinės gatvė Žirmūnuose, kuri yra penktoji (108 skundai), garsi šiukšlių istorijomis.
Šeštoji – Tuskulėnų gatvė (98 nusiskundimai). 
Toliau sąraše – Apkasų gatvė (85 skundai), Ateities gatvė (77), Šv.Stepono gatvė (61) ir Rytų gatvės (57 skundai).

Remiantis Europos Komisijos 2015 metų atlikto „Eurobarometro“ tyrimo „Europos miestų gyvenimo kokybės vertinimas“ rezultatais, bendras pasitenkinimo rodiklis tarp Vilniaus gyventojų siekia net 98 procentus ir yra vienas didžiausių Europoje. „Eurobarometras“ miestuoe tyrė užimtumo galimybes, miesto transportą, aplinkosaugą, kultūros, švietimo, sveikatos apsaugą.

Daugiau skaitykite: http://bustas.lrytas.lt/nekilnojamasis-turtas/perkunkiemis-nelaimingiausiu-vilnieciu-rajonas.htm?foto=2

Baigiamas statyti daugiabutis, kuriame išpirkta didžioji dalis butų, nors formaliai ten jokių gyvenamųjų patalpų nėra

Nors administraciniame pastate negali būti nė vieno buto, jau dabar jų pardavinėjama daugiau nei šimtas. Šalia esančio namo gyventojai stebisi: ,,Mūsų sutartyse buvo aiškiai nurodyta, kad daugiau jokių daugiabučių šiame sklype statoma nebus, o dabar šalia mūsų langų tiesiog atsirado nelegalus bendrabutis". Žmonės stebėjosi, kaip gali būti toks menkas atstumas tarp pastatų, ir tikino, kad baigus įrenginėti balkonus su kaimynais iš gretimo namo galės pasisveikinti paduodami ranką net neišėję iš namų.
Bene didžiausias klausimas šioje istorijoje – kokiu būdu administraciniame pastate gali būti pardavinėjami butai? Statybas kontroliuojantis vyriausiasis inspektorius Kęstutis Kambaras aiškina situacija: ,, Ten butų negali būti. Jie apgaudinėja žmonės. Šiuo metu statomas administracinis pastatas, o ką ten pardavinėja, nežinau. Gyvenamojo namo ten nebus“. 
Daugiau skaitykite: http://www.15min.lt/verslas/naujiena/bustas/ikaitais-tape-daugiabucio-gyventojai-mums-pries-nosis-baigiamas-nelegalus-bendrabutis-665-606223#_
 

Vilniečiai įperka didesnį naujos statybos būstą negu latviai ir pamažu vejasi estus

Per 2015 metus Vilniaus ir Rygos gyventojų, uždirbančių vidutinį darbo užmokestį, galimybės įsigyti naujos statybos būstą padidėjo, nes abiejose šalyse vidutinės dirbančiųjų pajamos augo sparčiau negu vidutinės tokio nekilnojamojo turto kainos. Per 2015 metus vidutines pajamas uždirbančio vilniečio įperkamas naujos statybos būsto plotas Vilniuje padidėjo 0,4 kv. m ir buvo 29,6 kv m. – kiek didesnis negu Rygos gyventojų, kur įperkamas naujos statybos būsto plotas padidėjo 3,3 kv. m iki 27,9 kv. metro. Didžiausią senos statybos plotą ir toliau gali įpirkti vidutines pajamas uždirbantis Rygos gyventojas (53,5 kv. m), mažiausią – Vilniaus (41,9 kv. metro). Talino gyventojo įperkamas senos statybos būsto plotas 2015 m. pabaigoje buvo 44 kv. metrai. Vidutines pajamas uždirbantis vilnietis gali įpirkti 1,4 karto didesnį seną būstą negu naują. Mažiausias įperkamo naujo ir seno būsto plotų skirtumas Taline – 1,2 karto”
 
Daugiau: https://www.seb.lt/naujienos/2016-03-15/seb-vilnieciai-iperka-didesni-naujos-statybos-busta-negu-latviai-ir-pamazu
 

Kada yra tinkamiausias metas ieškoti būsto nuomai?

Rugpjūčio–spalio mėnesiais sudaroma daugiau nei pusė visų metų nuomos sandorių. Tai laikas, kai sąlygas diktuoja nuomininkas – jis gali rinktis, kam nuomoti būstą. Tuo tarpu mažiausios kainos yra rudens pabaigoje, žiemą. Žiemos laikotarpis gali būti vadinamas ,,nuomininkų rinka". Nuomotojui svarbu, kas nuomosis jo butą, todėl nuomotojas yra linkęs verčiau sumažinti būsto nuomos kainą ir išnuomoti jį patikimam, ramiam žmogui.

Daugiau skaitykite: http://www.delfi.lt/verslas/nekilnojamas-turtas/kada-geriausia-ieskoti-busto-nuomai.d?id=70472508

 

„Capital“ plėtra gali paskatinti NT agentūrų susijungimus

„Capital Realty“ - tai prieš trejus metus įkurta nekilnojamojo turto (NT) agentūra, tapusi didžiausia Lietuvoje pagal brokerių skaičių. Šiuo metu „Capital Realty“ turi 14 biurų, užsiimančių NT tarpininkavimo veikla, juose dirba 215 brokerių. Dmitrijus Semionovas, NT agentūrų tinklo „Capital“ įkūrėjas teigia, jog per trejus veiklos metus vietos rinkoje plėtra vyko sklandžiai, nesusidūrė su didesniais sunkumais, o plėtra į užsienį yra sunkiausias etapas ir didžiulis iššūkis (pirmą franšizę užsienyje bendrovė pardavė Latvijoje, ten NT agentūra su „Capital“ prekių ženklu turėtų būti atidaryta šį pavasarį). Visgi, Lietuvos NT tarpininkavimo rinkoje auga įtampa ir darosi sudėtinga plėstis didinant naujų brokerių skaičių, todėl neatmestina, kad dideli rinkos dalyviai vykdys plėtrą prisijungdami mažesnes bendroves.

Plačiau: http://vz.lt/sektoriai/nekilnojamasis-turtas-statyba/2016/02/11/capital-pletra-gali-paskatinti-nt-agenturu-susijungimus#ixzz40HHCnW8U

Kasmetinis gyventojų išvykimas svetur įtakos nekilnojamojo turto rinkos plėtrai neturi.

Nors Lietuvą kasmet palieka dešimtys tūkstančių žmonių, naujų būstų paklausa nuolat auga. Vilniuje būsto sandorių skaičius ir įperkamumas didėja, nes yra stipri vidinė migracija iš regionų į miestą, be to auga aktyviausios amžiaus grupės – 25–39 metų amžiaus žmonių darbo užmokestis. Nekilnojamojo turto ekspertai sako, kad šiemet augs ir butų skaičius, ir jų kaina.

Daugiau skaitykite:http://m.delfi.lt/verslas/nekilnojamas-turtas/article.php?id=70333510

Stipri metų pradžia nekilnojamo turto pardavimuose leidžia prognozuoti ir aktyvesnius visus metus

Šio sausio rezultatai ne tik lenkia 2015 m. pradžią, bet ir yra vieni iš geriausių nuo 2008 m. Registrų centro duomenimis, pirmąjį šių metų mėnesį pardavimo sandoriais perleista 7150 pastatų, patalpų bei žemės sklypų kartu sudėjus. Palyginus su pernykščiu sausiu, tai yra 19 proc. daugiau. Pakankamai stipri metų pradžia leidžia prognozuoti ir aktyvesnius visus metus.

Daugiau skaitykite: http://www.alfa.lt/straipsnis/49976209/sausio-nt-rinka-atrodo-kad-metai-bus-aktyvus

Būsto nuomos patarimai

Tinkamo būsto suradimas - toks pat sunkus darbas, kaip ir patikimų nuomininkų paieška. Dažniausiai nuomojant būstą kyla įvairių nesusipratimų, tačiau geriausiai įvertinti ir patarti, kaip juos spręsti, gali nekilnojamojo turto brokeriai, dirbantys su abiem pusėmis - nuomininkais ir savininkais. Dažniausiai nesutarimų galima išvengti pasirašant nuomos sutartis, kurias prieš tai nuosekliai perskaito abi šalys. 

Skaitykite daugiau: http://www.delfi.lt/verslas/nekilnojamas-turtas/busto-nuoma-patarimai-kad-abi-puses-liktu-patenkintos.d?id=70211836

Vilniaus savivaldybėje – siūlymas leisti greta Nacionalinio stadiono statyti daugiabučius

Būsimas Vilniaus nacionalinio stadiono koncesininkas galės teritorijoje aplink stadioną statyti ir gyvenamuosius namus - tokią galimybę numato Vilniaus tarybos svarstytas dokumento projektas. Tačiau tam nepritarė opozicija - Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) vadovas, buvęs meras Artūras Zuokas. Jo manymu, reikia įtvirtinti saugiklius, kurie visiškai eliminuotų galimybę kartu su šiuo projektu užsiimti ir gyvenamosios paskirties statyba. Sutartis su privačiu investuotoju būtų sudaroma 25 metams - iš jų trejus metus vyks komplekso statyba, 22 metus investuotojas jį prižiūrės ir po to perduos savivaldybei.
 

Įspūdingi nuomos kainų pokyčiai: kas bus toliau?

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, šių metų gruodį, palyginus su pernai gruodžiu, būsto nuomos kainos buvo 20,2 proc. didesnės. „Danske Bank“ banko ekonomisto Roko Grajausko nuomone, šiais metais galimas nuomos kainų kritimas bent 5-10 proc., kad vėl grįžtume į normalią tendenciją. Tačiau nekilnojamojo turto brokeriai neįžvelgia galimybių nuomos kainoms kristi ir skaičiuoja, kad kainos turėtų augti apie 5 proc.

Skaitykite daugiau: http://www.delfi.lt/verslas/nekilnojamas-turtas/ispudingi-nuomos-kainu-pokyciai-kas-bus-toliau.d?id=70156428

NT kainų augimas pralenkė ir Vilnių

Registrų centro teigimu, naujos statybos pasiūlos miesteliuose ir kaimuose nėra – parduodami, perkami senos statybos namai ir butai, tačiau kainos auga sparčiau nei Vilniuje. Butai rajonuose pernai brango vidutiniškai 6–8 proc., namai – beveik 10 proc. Ir, prognozuojama, kad tai – ne pabaiga – kainos augs toliau. 

Skaitykite daugiau: http://www.delfi.lt/verslas/nekilnojamas-turtas/nt-kainu-augimas-pralenke-ir-vilniu.d?id=70183768